Ketvirtadienio rytą apžiūrėti istorinės jachtos, stovinčios Klaipėdos kruizinių laivų terminale, susirinko rangovai, bendrovė „Garant Group“, taip pat savivaldybės atstovai, miesto meras Vytautas Grubliauskas ir kapitonas O.Kudzevičius.
Delegacija žavėjosi seniai krantinėje nematyta jachta, kuri per dvejus remonto metus pasikeitė iš esmės.
„Pasikeitė pati išvaizda, atrodo reprezentatyviai ne tik išorėje, bet ir viduje. Pasikeitė daug labai dalykų, kurie susiję su saugumu, kaip dujos, kiti dalykai. Variklis pasikeitė į naują, senas buvo ant ribos, vos krebždantis, – pasakojo kapitonas O.Kudzevičius.
– Kapitalinis visiškas remontas, vidaus visa konstrukcija, kuri kėlė ne tik abejonių, bet buvo sutrūnijusi. Su „šiupeliais“ iškrapštė metalą, reikėjo įsivaizduot... Plastiko korpusas atnaujintas iš vidaus ir išorės. Įranga visa nauja, navigacinė, šiuolaikinė.“
Dveji metai remonto
Rangovai, kompanija „Garant Group“, laivą tvarkė dvejus metus. Įtakos turėjo ir pandemija, ir situacija išardžius laivą.
Pasak atstovo Vidmanto Gaižausko, remontuojant kilo iššūkių, nes laivo būklė išardžius buvo gerokai prastesnė, nei manyta. Siekiant, kad nereikėtų tam tikrų darbų atlikti ateityje, imtasi ne tik kritiškai būtinų, bet ir nenumatytų darbų.
„Išnešta senoji metalo konstrukcija, pagaminta nauja, sumontuota, pritvirtinta kitu metodu, kad būtų stipresnė, patvaresnė, ilgaamžiškesnė. Sustiprintos pertvaros, visas vidus pakeistas, – vardijo rangovo atstovas.
– Pakeistos visos medinės detalės, kiek įmanoma restauravome. Pagrindinė vertė, kai senas medis restauruojamas su istorija, atkeliamas naujam gyvenimui ir atrodo gerai. Ant denio – tikas, alyvuotas, viduj – raudonmedis. Atnaujinti gultai, atnaujintos detalės.“
Kiek metų plukdys restauruota jachta, priklausys nuo įgulos. Manoma, jog keturiasdešimt metų skaičiuojanti jachta galės gyvuoti dar dešimtmečius.
Išbandys jūroje
Rekonstruotą laivą nekantrauja išbandyti ir įgula. Kapitonas O.Kudzevičius teigia, jog oficialiai perėmus laivą planuojama plaukti kelioms dienoms į Baltijos jūrą.
Kaip tikras buriuotojas, jis sau linki ne tik gerų orų, bet ir nedidelio štormo.
„Būtų gerai išbandyti ir spalio gale iškelsime ant kranto, lauksime kito sezono, puoselėsime planus“, – sakė kapitonas.
Paklaustas, ar ketvirtis milijono eurų už remonto yra didelė suma, O.Kudzevičius teigė, jog tokio laivo už šią sumą įpirkti neįmanoma.
„Jei pirktume naują, už ketvirtį milijono nenusipirksi su tiek miegamųjų vietų, tokios komplektacijos, į tokius pinigus neįtilpsi, kainuoja netoli milijono. Patiems spręsti daug ar mažai“, – sakė kapitonas, pabrėždamas, jog nederėtų pamiršti ir laivo istorijos.
Dvylikos miegamųjų vietų jachta yra buriavimo istorijos, taip pat Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos istorijos dalis.
Jei pirktume naują, už ketvirtį milijono nenusipirksi su tiek miegamųjų vietų, tokios komplektacijos.
1992–1993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje įgula su jachta „Lietuva“ apiplaukė pasaulį. Po ilgos pertraukos vandenyne suplevėsavo Lietuvos trispalvės. Žygio tikslas buvo parodyti pasauliui, kad per 50 okupacijos metų Lietuva nemirė.
Buriuotojai išplukdė per 1 000 laiškų, kurie be cenzūros buvo pristatyti į JAV. Po Lietuvos buriuotojų apsilankymo išeivijos lietuviai pradėjo aktyviau atvažinėti į tėvynę. Iki tol bijojo, nes nežinojo, kas jų laukia Lietuvoje.
Pagalbos nesulaukė
Ketvirtį milijono eurų kainavusios jachtos remontas nugulė ant miesto savivaldybės pečių. Nors paramos buvo prašyta šalies valdžios, atgarsių nesulaukta.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, įvertinus, jog laivo būklė yra kritinė, spręsta, ką gi su juo daryti – iškelti ant kranto ir eksponuoti, ar tvarkyti.
„Kreipėmės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tiek prašydami pagalbos prisidėti, tiek ieškodami būdų, ką daryti. Pagalbos negavome iš centrinės valdžios. Nebuvo noro to laivo kelti ant kranto, palikti kaip eksponatą. Matydami, kad galime sutvarkyti, miesto savivaldybė kaip savininkas prisiėmė šią atsakomybę ir ėmėsi remonto darbų, – pasakojo E.Simokaitis.
- Svarstyta ne viename posėdyje, raštas ne vienas rašytas, kur tik įmanoma, ką toliau daryti. Nesulaukę pagalbos ėmėmės patys daryti. Tikrai nebuvo lengvas projektas, neturime patirties. Nežinau, ar daug patirčių tokių laivų remonto, tokio dydžio ir apimties remonto, su rangovais baigėme projektą ir manome, kad tikrai jis pavyko.“
Miesto meras Vytautas Grubliauskas juokavo, jog tai dar vienas pavyzdys, kai Klaipėdą gelbsti Lietuvą.
„Šiandien galime sakyti, pasiteisino sprendimas eiti tuo keliu, nors ir nelengvu, komplikuotu. Tikiu, kad reikia nenurašyti, neatsisakyti, bet gelbėti ir prikelti. Tai padaryta. Neabejoju, kad tikrai atkurta istorija tam, kad kurtume naują valstybės istorijos puslapį.
Linkiu, naudodamasis proga, buriuotojams, kad „Lietuva“ vandeny atlieptų mūsų visų lūkesčius, augintų buriuotojų, jūreivių kartą. Tikiuosi, „Lietuva“ garsins Klaipėdą pasaulyje“, – kalbėjo meras.
