Atkreipti dėmesį į ekologines problemas šiuo metu nuspręsta ne šiaip sau – ši iniciatyva yra svarbi šeštadienį pajūryje startuosiančios, liepos 27 – rugjūčio 3 dienomis vyksiančios, tradicinės Kuršių marių regatos dalis.
Neringa regatos metu taps pirmuoju kraštu Lietuvoje, kuris aktyviai mažins plastiko taršą renginių metu ir skatins atostogautojus atkreipti dėmesį į bereikalingą plastiko naudojimą. Be to, numatyta, kad kartu su vietoje dirbančiais verslo partneriais bus įgyvendinti gamtai draugiški sprendimai, pasiūlyta alternatyvų vienkartiniam plastikui.
„NE plastiko bangai“ šūkis penktadienio rytą ne kartą skambėjo Vilniaus centre, Neries upės pakrantėje, kur vyko išskirtinės iniciatyvos pristatymas žiniasklaidai.
Čia dalyvavęs Neringos meras Darius Jasaitis džiaugėsi, kad daugelis miesto kavinių ėmėsi veiksmų net nesulaukę regatos starto – atsisakė plastikinių indų ir šiaudelių, savo veiklą pažymėjo draugiškais gamtai ženklais. „Tai mus be galo džiugina. Po didesnio vėjo, nesvarbu, ar jis kyla nuo Kuršių marių ar nuo Baltijos jūros, matome, kaip mūsų pajūris, pakrantės tampa užterštos plastmase. Buriuotojai taip pat turbūt ne kartą yra matę, kaip yra nupučiami plastmasiniai indai į marias. Tai reikia spręsti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Meras tikino, kad toks žingsnis anksčiau ar vėliau turėjo įvykti, todėl dabar galima tik paploti rankomis – ledai pajudėjo. „Esame pirmieji, kurie to ėmėsi. Noriu tikėti, kad po 100 milijonų metų nebūtų tokių inkliuzų, kaip sukūrė buriuotojai. Reikia suprasti, kas yra plastikas ir kaip ilgai jis nesunyksta“, – apie vizualinį sprendimą, kuriame vaizduojamas gintaras su užkonservuotomis plastiko liekanomis kalbėjo D.Jasaitis.
Jo teigimu, iniciatyva turi ir ekonominę naudą. Esą svarbiausia – patenkinti turistai, kurie vaikščiodami po laukinę gamtą nematys tokių civilizacijos pėdsakų kaip plastiko buteliai, maišeliai, vienkartiniai indai. „Turistai tokiu atveju norės sugrįžti į švarią teritoriją, juk niekas nenori grįžti ten, kur mėtosi šiukšlės, kur vaikštai kaip sąvartyne. Taip pas mus dar nebuvo, tačiau jei turėsime mažiau išlaidų ne tik per akciją „Darom“, bet ir nuolat valydami didžiules teritorijas nuo plastiko, išleisime mažiau pinigų šiam reikalui, tuomet galėsime jų daugiau skirti kažkam kitam“, – sakė Neringos vadovas.
Apie opią plastiko problemą ir jos sprendimo būdą inicijuojant „NE plastiko bangai“ kalbėjo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.
Buriuotojų bendruomenei gamtos saugojimas visuomet buvo vienas iš svarbiausių prioritetų, todėl šis projektas – itin svarbus. Esą visi, kurie nori judėti vėjo pagalba, tuo iš dalies deklaruoja ir savo požiūrį į aplinką, į gamtą.
„Kai 2017–2018 metais vyko pasaulinės lenktynės aplink Žemę „Volvo Ocean Race“, buvo labai daug dėmesio skirta sekti situaciją įvairiose pasaulio vietose. Jachtos nufilmuodavo, nufotografuodavo tai, ką jos matydavo plaukdamos – buvo baisu. Buvo vietų, kur reikėjo plaukti tiesiog per plastiko bangą – prie Indijos, Vietnamo, Kinijos, net prie Arabų Emyratų. Tuomet pasaulinio buriavimo organizacija „World Sailing“ parodė iniciatyvą – agitavo visus buriuotojus prisidėti prie vienkartinio plastiko naudojimo stabdymo. Su buriuotojų sąjunga aptarėme, kad tai tikrai aktualu ir mums“, – kalbėjo N.Nasvytis.
Pasak jo, į šią problemą galima žiūrėti keliais kampais: per praeities prizmę, dabarties ir ateities. „Regatos metu buriuotojai eis su maišais ir rinks laukiniuose pliažuose į krantą išmestus dalykus – tai praeitis. Dabartis – norime, kad Kuršių marių regatos savaitę nebūtų naudojamas vienkartinis plastikas, kad ši idėja būtų visapusiškai išnaudota“, – mintimis dalijosi buriuotojų atstovas.
Regatos metu buriuotojų sąjungos „Volfas Engelman“ nealkoholinis alus pateiks daugkartinio naudojimo tarą gėrimams, įves depozito principą. Taip pat – „Bag Factory“ parūpino daugkartinio naudojimo maišelius, prie iniciatyvos prisidėjo ir „Maxima“ prekybos tinklas – visą savaitę čia nebus jokių vienkartinių plastikinių pakuočių.
„Pavadinimu „NE plastiko bangai“ norime sukelti tokią didelę bangą, kad ji pasiektų ir tolimiausius Lietuvos kampelius. Ir dar viena svarbi dalis – edukacija. Suvokdami plastiko išmetimo mastą, turime pakeisti savo požiūrį į vartojimą, šis pavyzdys per akcijas daugelį privers permąstyti savo vartojimo įpročius“, – kalbėjo N.Nasvytis.
LBS prezidentas sako apsidžiaugęs Neringos savivaldybės idėja, o dabar belieka maksimaliai įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta. „Visi gyvename toje pačioje Žemėje, jos ateitis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų“, – tikina jis.
„Švedai taip pat vykdo akciją prieš plastiką ir mes norime perrimti jų geras idėjas – kitas mūsų žingsnis – perdirbus surinktą Neringoje plastiką, pabandytumėme jį panaudoti vaikų laivelių „Optimist“ gamybai, galbūt buriuotojų mokymo priemonių gamybai – tai kitas mūsų etapas. Neringoje bus pastatyti specialūs konteineriai, bus nemažai ženklinimo. Taip pat visą savaitę kiekvienas įvažiuojantis į Neringą gaus lankstinuką su aprašyta idėja, bus nuorodos, kaip elgtis su nepanaudotais maišeliais“, – kalbėjo N.Nasvytis.
Prie iniciatyvos prisidėjo ir partneriai, tarp jų ir „Volfas Engelman“ nealkoholinis alus. Įmonė buvo viena pirmųjų, kurios dėka buvo įvesta depozito sistema Lietuvoje. Jos ketinama laikytis ir Kuršių marių regatos metu.
Pasak renginio organizatorių, įvairių švenčių sunaudojama apie 1,5 milijono plastikinių bokalų, jų šiemet nuspręsta atsisakyti ir pakeisti juos bokalais už užstatą.
„Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu plastikinio alaus butelių Lietuvoje surenkama 98 procentai, tai geriausias rezultatas pasaulyje“, – džiaugėsi „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Pasak jo, žmonių sąmoningumas – labai svarbus, o depozito sistema tampa visuomenės norma. „Dabar plastiko maišeliai – nebe lygis, žmonės mąsto kitaip ir dėl to labai smagu“, – kalbėjo M.Horbačauskas.
Kuršių marių regatoje ketinama gėrimus pilstyti į daugkartinio plastiko bokalus, už kuriuos bus imamas užstatas. Toks sprendimas esą kitas logiškas žingsnis po Lietuvoje įvestų taromatų sistemos. „Norisi tikėti, kad idėja prigis, kad po kurio laiko niekas nebeprisimins, kad iki šiol buvo viskas kitaip“, – sakė jis.
Prie iniciatyvos prisidėjo ir daugkartinių ir automatiniu būdu gaminamų maišelių susuktomis rankenėlėmis gamintojai „Bag Factory“. Pasak įmonės direktoriaus Gvido Krolio, retas susimąsto, kokią didžiulę žalą aplinkai daro plastikiniai maišeliai – per metus į pasaulio rinką jų išleidžiama apie 500 milijardus. Kitaip tariant – vienam žmogui Žemėje jų tenka apie 150 vienetų.
„Dažnam atrodo, kad jo įsigytas vienintelis maišelis nieko nekeičia, tačiau taip nekaltai pirkdami po vieną ar kelis, visi kartu prisidedame po šimtus kilometrų vandenyne besitęsiančios atliekų salos.
Per metus nuo plastikinių maišelių jūroje dėl to miršta 100 tūkst gyvūnų ir tai – tik rastųjų skaičius. Skaičiuojama, kad dėl plastikinių maišelių keliamos žalos jau nugaišo milijonai jūrų paukščių“, – liūdinančią statistiką pristatė G.Krolis.
Pasak jo, dėl šios priežasties 2016 metais buvo sukurta medžiaga ir gamybos metodas, galintis pakeisti plastikinius maišelius pasaulyje. Kuršių marių regatos proga taip pat buvo sukurtas specialus daugkartinis maišelis: jo gamybai sunaudojamas mažas energijos kiekis, tai lengvai sulankstomas, orui laidus maišelis, čia naudojami vandens pagrindo dažai, o svarbiausia – jį galima 100 procentų perdirbti. Jo kaina prilygsta įprastiems plastikiniams maišeliams, jis gali išlaikyti didelį svorį.
„Tikimės, kad kasdieniame gyvenime matysime vis daugiau žmonių, kurie palaiko šią iniciatyvą ir renkasi daugkartinius maišelius, nes tik taip galime mažinti atliekas, plastiką. Būkime atsakingi ir tarkime vienkartiniam plastikui – ne!“ – ragino G.Krolis.
Daugiau renginio akimirkų – nuotraukų galerijoje:
Visas naujienas apie buriavimą sekite projekto „Su vėju!“ puslapyje
