Lietuva – „žaliosios“ lyderystės priešakyje
Jau gegužės 7-9 dienomis Klaipėdoje startuosiančiose TORE ir Prologo varžybose, kuriose varžysis stipriausios vandenynų bolidais vadinamos „Volvo 65“ klasės jachtos, su Lietuvos trispalve buriuosianti „Ambersail-2“ komanda prie starto linijos stos ne tik su lenktyniniais tikslais, bet ir su siekiu žengti svarbų žingsnį tvaresnės ateities link. Į Lietuvos jachtą bus instaliuotas specialus mokslinis įrenginys – juo visos varžybų distancijos metu bus renkami skirtingų akvatorijų vandens pavyzdžiai, kurie vėliau bus perduoti mokslininkams, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Pasak „The Ocean Race“ „Ambersail-2“ globalios programos vadovo Regimanto Buožiaus, nors pasaulyje jau pakankamai daug kalbama apie vandenynų užterštumo problemą bei aktyviai ieškoma globalių sprendimų, Baltijos regionas vis dar lieka nuošalyje.
„Sprendimas aktyviais veiksmais įsitraukti į „The Ocean Race“ vykdoma vandenynų tvarumo misiją yra sąmoningas ir nuoseklus mūsų komandos ir apskritai Lietuvos žingsnis. Tai – lyderystės Baltijos regione prisiėmimas, siekiant garsiau ir plačiau kalbėti apie Baltijos jūros ekologinę būklę, joje egzistuojančias problemas, visų pirma – užterštumą mikroplastiku, bei skatinti globalių sprendimų paiešką moksliniame, verslo bei visuomeniniame lygmenyse“, – teigia R. Buožius.
Pasak jo, lenktynių atžvilgiu komandai šis žingsnis yra tam tikras kompromisas, kadangi tokio masto varžybų metu visos komandos siekia kiek įmanoma labiau sumažinti jachtos svorį, o instaliuota mokslinė įranga svers apie 50 kg ir galimai šiek tiek lėtins laivą. Tačiau, R. Buožiaus teigimu, kilnūs „žalios“ ateities tikslai šįkart svarbiau.
„Ambersail-2“ pavyzdžius iš skirtingų akvatorijų rinks visuose TORE ir Prologo distancijos etapuose: Klaipėda-Gdynė, Gdynė-Stokholmas, Stokholmas-Pietų Švedija, Lorientas-Kaškaisas, Kaškaisas-Alikantė, Alikantė-Genuja.
Bendradarbiaus su Europos mokslo institucijomis
„Duomenys renkami jachtai plaukiant – instaliuota įranga per specialius filtrus surenka skirtingų lokacijų vandens paviršiaus pavyzdžius, kurie vėliau yra įvertinami mokslininkų. Tokie vandens pavyzdžiai jau buvo renkami „The Ocean Race“ 2017-18 m. lenktynėse aplink pasaulį, tačiau kaip tik duomenų apie šiųmetines akvatorijas – Baltijos, Viduržemio jūras, taip pat Atlantą palei Portugalijos pakrantę – labai trūksta“, – apie „Ambersail-2“ prisiimtą misiją pasakoja R. Buožius.
Iš skirtingų akvatorijų surinkti pavydžiai bus perduoti Kylio GEOMAR Helmholtz vandenyno tyrimų centrui, kuris atliks laboratorinę surinktų pavyzdžių analizę, padėsiančią nustatyti mikroplastiko kiekį kiekviename pavyzdyje. Tuo tarpu Utrechto universitetas apdorotus duomenis integruos į šiuo metu vystomus modelius, kurie analizuoja užterštumą mikroplastiku skirtingos akvatorijose modelius bei leidžia įvertinti mikroplastiko įtaką jūros ekosistemoms.
Tyrimų rezultatais bus pasidalinta ir su Klaipėdos universiteto mokslininkais siekiant plėsti jų turimą informaciją apie Baltijos jūros užterštumą mikroplastiku.
Buriuotojų misija gali virsti reikšmingu postūmiu mokslui
Pasak Klaipėdos universiteto prorektoriaus Dariaus Daunio, tokios iniciatyvos, kokią vykdo „The Ocean Race“ ir į kurią aktyviai įsitraukė „Ambersail-2“, yra mokslui yra gyvybiškai svarbios, nes leidžia gauti unikalius duomenis iš tokių vietų, kurias mokslininkai ne visada turi galimybę pasiekti.
„Moksliniai tyrimai atvirose jūrose yra be galo brangūs, kartais prilyginami kone kelionėms į kosmosą. Atvirose jūrose, vandenynuose mes būname retai, tad iš ten surinkti duomenys yra aukso vertės. Na, o vandens užterštumas mikroplastiku apskritai kol kas yra dar tik besivystanti mokslo sritis, labai jauna, mes kol kas dar tik bandome suprasti, kokio masto ta problema yra ir kuriose vietose ji opiausia, tad tokia misija, kurios ėmėsi „Ambersail-2“ turės didžiulę pridėtinę vertę“, – teigia D. Daunys.
Prorektoriaus teigimu, tyrimai, leidžiantys nustatyti užterštumą mikroplastiku, ypač svarbūs, nes mažos taršos dalelės labai lengvai juda vandenyje, pasiekia net atokiausias vandenynų ir jūrų vietas, lengvai patenka į mitybos grandines, taigi yra tiesioginė grėsmė ir žmonių sveikatai.
D.Daunio teigimu, toks „Ambersail-2“ įsitraukimas svarbus ir dar vienu aspektu – jis atveria galimybes Lietuvai įsijungti į pasaulinį, globalios reikšmės mokslinį procesą. Jam antrina ir „The Ocean Race“ mokslinės programos vadovė Mairead O‘Donovan.
„Mes labai džiaugiamės matydami tokį „Ambersail-2“ ir kitų komandų įsitraukimą į „The Ocean Race Europe“ duomenų rinkimą. Bendradarbiaudami su Kylio GEOMAR Helmholtz vandenyno tyrimų centru ir Utrechto universitetu mes vystome daug potencialo turintį santykį tarp mokslininkų ir buriavimo bendruomenių. Būdamos šio svarbaus darbo dalimi, tokios komandos kaip „Ambersail-2“ turi galimybę suvaidinti reikšmingą vaidmenį palaikydamos vandenynų tyrimus“, – teigia M. O‘Donovan.
