Tarp stipriausių komandų – toje pačioje, didžiųjų „Maxi“ laivų grupėje besivaržę italai su jachta „Vera“ (kap. Miguelis Galuccio), olandai „Aragon“ (kap. Nicolas Lecarpentieris), italai „Adelasia di Torres“ (kap. Renato Azara) bei A grupei atstovavę prancūzai „Arobas2“ (kap. Gerardas Logelis). „Ambersail2“ Palermo-Monte Karlo regatoje užėmė penktąją vietą nuo lyderių atsilikę aštuoniomis su puse valandomis.
Ir nors galima tik pasidžiaugti aukšta lietuvių iškovota vieta bendroje įskaitoje, įgula neslėpė nusivylimo – kurį laiką ranka pasiekiama buvo ir antroji, prizinė vieta.
Užlipti ant nugalėtojų pakylos sutrukdė silpni vėjai, dėl kurių net tris kartus jachtai teko atlaikyti tikrą iššūkį – jūroje visiškai nurimus vėjams teko po kelias valandas suptis ant bangų judant vos 2 mazgus siekiančiu greičiu.
„Buvo sunku, nes vėjai – silpni. Turėjome ir kelias vakuumines distancijas, kuriose vėjo – nulis, tik bangos, laivas sukasi vietomis, tampa nevaldomas. Tokios sąlygos, kai esi priklausomas tik nuo Neptūno – pačios sunkiausios“, – 15min kalbėjo įgulos kapitonas Raimondas Šiugždinis.
Pasak jo, pirmosios, finišo vartus Monake kirtusios jachtos – didesnės, tačiau priešingai nei „Ambersail2“ – labiau pritaikytos plaukti pučiant silpnesniems vėjams. „Tai matėsi ir distancijoje: kai tik pūtė stipresnis vėjas, mes veržėmės į priekį, kai vėjas susilpnėjo – likome stovėti vietoje. Toks nepastovus plaukimas – labai vargina“, – sakė laivo vairininkas.
Tačiau nepaisant oro sąlygų, R.Šiugždinis sako likęs patenkintas regatos organizacija ir viliasi, kad šiose lenktynėse dar ne kartą plevėsuos Lietuvos vėliava.
Kapitonui pritarė ir lenktynių navigatorius, Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas, įgulos narys Raimundas Daubaras. Jo teigimu, užimta penktoji vieta – labai garbinga. Ypač turint omenyje oro sąlygas – vėjas išties nebuvo palankus atsiskleisti geriausioms „Ambersail2“ galimybėms.
„Laivas naujas, neišbandytas esant štilių sezonui, jis nepritaikytas manevruoti kai nėra vėjo. Tačiau plaukiant tam tikrais kursais laivas ir prie silpno vėjo yra labai konkurencingas. Galima tik pasidžiaugti, kad nors ši regata – silpnų vėjų regata, čia taip pat galima lenktyniauti“, – 15min sakė R.Daubaras.
Jis džiaugėsi ir darniu įgulos darbu – esą 12 komandos narių dirbo kaip vienas. Ir nors atliekant pirmuosius manevrus teko vieniems kitus pamokyti, patarti, galiausiai viskas vyko be jokių klaidų.
„Įguloje reikia suderinamumo, preciziškumo. Kažkas kažką daro lėčiau, kažkas greičiau, laivas ne visiems pažįstamas. Tačiau visi žinojo savo veiksmus manevrų metu“, – sakė R.Daubaras.
Palermo-Monte Karlo regatoje dalis įgulos „Volvo65“ laivu plaukė pirmą kartą, tarp jų – ir patyrę buriuotojai, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis bei Arūnas Burkšas.
Ir nors abu kaip ir daugelis pripažįsta tikėjęsi stipresnio vėjo, regata sako likę labai patenkinti. „Lenktynės jachta visuomet yra gerai: kartais būna labai gerai, o kartais – ypatingai gerai. Esame laimingi, o kad būtume labai laimingi, reikia daugiau vėjo“, – linksmai kalbėjo N.Nasvytis.
Pasak jo, antros vietos išslydimas pro pirštus visai įgulai atnešė šiek tiek kartėlio, tačiau finišavimas penktoje vietoje – taip pat puikus rezultatas. Jam pritarė ir A.Burkšas, taip pat patikindamas, kad kartais orų prognozės yra sėkmės dalykas, o jos šįkart šiek tiek pritrūko.
„Ne kartą juokavome, kad net Šiugždinis – štilių meistras, negalėjo mūsų išgelbėti. Situacija dažnai keitėsi, vėjas rimo iki absoliutaus nulio, o tai mūsų jachtai visiškai netinka. Norėjome antros vietos, nepavyko, tačiau turėjome superlaiką“, – sakė jis.
„Laivas – sudėtingas, abu su Arūnu plaukėme juo pirmą kartą. Ir šiaip pasiplaukioti yra viena, bet lenktynėse viską daryti reikia labai greitai. Situacija dažnai keitėsi, teko atlikti daug manevrų. O ir karštis buvo iššūkis – kai šešėlyje temperatūra siekia 30 laipsnių, o mes ištisai ant saulės turėjome krenuoti – man tai buvo iššūkis. Per diena turbūt po penkis litrus vandens išgerdavome“, – mintimis dalijosi N.Nasvytis.
Ar jiedu čia dar kartą dalyvautų? Veikiausiai rinktųsi regatą, kurioje didesnė vėjo tikimybė – per tris paras „Ambersail2“ greičiausias greitis siekė 16 mazgų, tačiau tokius skaičiais skaičiais lenktynėse įgulai teko džiaugtis tik trumpą laiką.
Būtent dėl panašių priežasčių nusivylimo neslėpė buriuotojas, įgulos narys, patyręs „Ambersail2“ narys Linas Ivanauskas-Linkus. Pasak jo, toks plaukimas – tiesiog nuobodus, o spėlioti, ar bus papūs stipresni vėjai, ar ne – taip pat išvargino.
„Atsibodo gulinėti. Tai ne buriavimas, o ištvermės išbandymas. Būna kartais taip, būna, pusdienį kokį, tačiau kai visos lenktynės tokios... Nepatiko. Pati distancija – įdomi, tačiau jei čia vasarą tokios sąlygos buriuoti, tikrai netraukia“, – sakė Linkus.
Adrenalino pritrūko ir jaunosios kartos buriuotojui Domui Juškevičiui. „Trūko vėjo, trūko ekstrymo. Šiaip viskas neblogai, tikrai patiko, tačiau iššūkis buvo ir atlaikyti karštį, negauti saulės smūgio“, – komentavo jis.
Jėgas regatoje plaukdami lenktyniniu bolidu išbandė ir patyręs buriuotojas Arvydas Drąsutavičius bei jo 14-metis sūnus, taio oat jau devintus metus buriuojantis Jonas Drąsutavičius. Pastarasis tapo ir jauniausiu buriuotoju, besivaržiusiu lenktynėse su šiuo išskirtiniu laivu.
„Plaukimas įvyko gerai, sūnui ši patirtis jūroje, tokioje ilgesnėje kelionėje ir dar naktiniame etape – pirmoji. Manau, pasirodėme gerai, gaila tik, kad rezultatas galėjo būti šiek tiek geresnis, tačiau viską lėmė vėjas“, – sakė A.Drąsutavičius.
Jam pritarė ir sūnus, tikindamas, kad ši patirtis jūroje – jam išties neeilinė ir įspūdžius jis prisimins dar ilgai. „Viskas labai patiko. Laivas tikrai greitas, greitesnis už vėją, tačiau daugiau nei pusė distancijos buvo vien štiliai – sunku, kai stovi vietoje ir bangos nešioja. Tačiau man tai buvo labai gera patirtis, stengsiuos ir daugiau plaukti šiuo laivu.
Gavau daug pamokų, tačiau, kokių – paaiškės ir ateityje. Kai plauki, visuomet kažko išmoksti, tačiau apoe tai supranti tik vėliau, plaukiant su kitais laivais“, – sakė J.Drąsutavičius.
Nuo 2005 metų organizuojama Palermo-Monte Karlo regata – kasmet buriuotojų vienas laukiamiausių renginių Viduržemio jūroje. Jos metu lenktynėse reikia įveikti maždaug 500 jūrmylių atstumą.
Iki šiol greičiausias rekordas buvo pasiektas prieš ketverius metus, kai trasą greičiausiai įveikti pavyko per 47 valandas, 46 minutes ir 48 sekundes, rekordas buvo pasiektas 2015 metais su taip pat didžųjų laivų grupei priklausančia jachta „Esimit Europa 2“. Tąkart laivo įgulai ankstesnį rekordą pagerinti pavyko valanda ir 15 minučių.
Lietuvių laivas „Ambersail2“ šią atkarpą įveikė per 74 valandas, 33 minutes, 36 sekundes. Distancijoje iš Palermo į Monte Karlą reikėjo apiplaukti ženklą prie Sardinijos, o paskui plaukimas vyko laisva kryptimi.
Nemažai jachtų šiuo metu dar plaukia, finišą jos vėliausiai turėtų pasiekti iki pirmadienio, rugojūčio 26 dienos vidudienio. Tiesa, dėl štilio trasoje kelios jachtos net nusprendė nebesivaržyti ir distanciją baigė apsukę laivo vairą.
Šios regatos įguloje plaukė daug patyrusių buriutojų, komandą sudarė 12 narių, tarp kurių – Raimundas Daubaras, Raimondas Šiugždinis, Naglis Nasvytis, Linas Ivanauskas, Arūnas Burkšas, Aivaras Kavaliauskas, Arvydas Drąsutavičius, Tomas Ivanauskas, Simonas Bačiulis, Domas Juškevičius, Jonas Drąsutavičius, Thomas Jeffrinas.
Ir nors didžioji įgulos dalis po varžybų grįžta į Lietuvą, „Ambersail2“ laivas kelionę tęs nerdamas į naujus iššūkius – jachta jau po kelių dienų dalyvaus regatoje Porto Cervo, vėliau laukia ir kitos lenktynės Viduržemio jūroje.
Visas naujienas apie buriavimą sekite projekto „Su vėju!“ puslapyje
