10-ies metų vasarą pirmą kartą plaukiojimui mediniu laiveliu pakviesta Viktorija Andrulytė buriuoja jau beveik du dešimtmečius.
Įvairiausių pasaulio kraštų vandenyse ji yra prasilenkusi su delfinų būriais, po savo laivu mačiusi rają, o dabar pasitinka olimpinę svajonę.
V.Andrulytė jau buvo iškovojusi olimpinį kelialapį šaliai 2014 metais, bet tąkart teko užleisti vietą Rio de Žaneire labiau tituluotai buriuotojai Gintarei Scheidt.
Tačiau V.Andrulytė nesustojo ir 2019 metais varžybose Japonijoje „Laser Radial“ klasėje vėl užsitikrino bilietą į olimpines žaidynes. Diplomuota kineziterapeutė Japonijoje bandys pratęsti brandžias Lietuvos buriuotojų tradicijas.
Pakeliui į Tokiją – V.Andrulytės atsakymai į 15 klausimų.
Gražiausia Lietuvos vieta
Neringa. Išskirtinis kraštas, tokia ramybė, atsijungimas nuo pasaulio, pabuvimas su pačia savimi. Yra tekę pagyventi Juodkrantėje, bet man Neringoje yra daug gražių vietų. Ir Parnidžio kopa, ir Vecekrugo kopa, ir Gintaro įlanka. Labai gražios būna lygiadienio šventės Juodkrantėje, kai deginamos nendrinės skulptūros.
Mieliausia šventė
Buriuoti Lietuvoje galimybių šaltuoju metu neturime, tad labai daug laiko praleidžiu užsienyje, gimtadienius beveik visus miniu ten. Todėl Lietuvoje man pačios geriausios šventės tokios, kai susitinkame su giminaičiais tiesiog taip – be progos.
Gražiausia daina
„Marso kanjonai“. Tiesiog tai šioje Andriaus Mamontovo dainoje atsispindi lietuviškasis grožis.
Svarbiausias žmogus
Mano močiutė. Dabar matomės retai, bet nuo pat vaikystės ryšys su ja yra ypatingas. Aš pati esu panaši į močiutę daug kuo: užsispyrimu, aktyvumu, abi esame sportiškos, močiutė irgi labai atkakli, pasižymi geraširdiškumu. Mano močiutė skleidžia labai didelį pozityvą.
Geriausias miestas
Kaunas, nes pati esu kaunietė, užaugau Šilainiuose. Kaune man viskas patogu ir sava.
Santykis su Dievu
Esu pakrikštyta, priėmusi pirmąją komuniją. Lankydavomės bažnyčioje per didžiausias šventes, bet pastaruoju metu rečiau, juo labiau per karantiną. Daug žmonių lanko bažnyčią, kad įkvėptų vilties, bet nesu ta, kuri ten lankosi dažnai – įprastai motyvacijos semiuosi savyje.
Lietuvos istorijos asmenybė
Valdas Adamkus. Tai – tautos žmogus, prezidentavimo metais turėjęs aiškią kryptį, kur vesti žmones. Man patinka jo mąstymas, požiūris. Jis – tikras vedlys, lyderis. Žavu, kad ir paskui, po antrosios kadencijos, liko aktyvus, jam rūpi šalies gerovė.
Asmenybė, su kuria norėtum pavakarieniauti
Andrius Mamontovas. Daug patirčių turinti asmenybė, man daro įspūdį jo visa kūryba, gilesnis požiūris į pasaulį.
Skaniausias patiekalas
Cepelinai. Nesvarbu su kuo, su varške, mėsa ar grybais. Aš valgau visaip, nes man reikalingas didesnis svoris. Įprastai sveriu iki 60 kg, dabar pirmą kartą pasiekiau 64 kg. Tačiau per Tokijo žaidynes reikėtų sverti dar daugiau – bent 65–67 kg. Svoris reikalingas buriavime dėl fizikos – kuo daugiau vėjo, tuo daugiau jėgos reikia suvaldyti burę, kad galėčiau atsverti laisvą ir plaukti kuo greičiau pučiant stipriam vėjui.
Lietuvos sporto idealas
Daina Gudzinevičiūtė. Ji jau daug pasiekusi, laimėjusi olimpinį auksą, o dabar turinti aiškią kryptį kaip Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė. Ji – lyderė, pasižyminti platesniu požiūriu, reikalingu ne tik sportui, bet ir visai sporto sistemai.
Mėgstamiausias atlikėjas/grupė
Mažai klausau lietuviškos muzikos, apskritai klausau ne tiek daug muzikos.
Lietuviška knyga arba filmas
Justės Zinkevičiūtės „Kavos puodelis prie jūros“ – labai šviesi knyga, suteikianti giedros nuotaikos, įdomių įžvalgų apie pasaulį. Man labai patiko.
Lietuviška prekė
Patinka tai, ką sukuria lietuviai, o labiausiai išskirčiau „Happeak“ – tai dviejų dvynių susilaukusios šeimos verslas, siūlantis aukštos kokybės drabužius moterims, vyrams ir vaikams.
10 brangiausių lietuviškų žodžių
Meilė, vanduo, vėjas, drąsa, pasitikėjimas (savimi), viltis, tikėjimas, darbštumas, palaikymas, tobulėjimas.
