Iš Paryžiaus olimpinių žaidinių grįžusi sportininkė pasakoja apie išmoktas pamokas, nesėkmingai susiklosčiusią olimpiadą ir meilę buriavimui.
– Neseniai socialiniuose tinkluose dalinaisi, kokie buvo tie treji metai tarp olimpiadų. Europos čempionato sidabras 2024 m. buvo svarbiausias laimėjimas?
– Taip, tai buvo vienos svarbiausių varžybų mano karjeroje. Europos čempionate iškovojau ne tik kelialapį į olimpines žaidynes, bet ir sidabro medalį. Man tai labai svarbu, nes medalis suteikia svorio ir buriavimo sporto šakai.
– O ką šiemet parsivežei iš Paryžiaus, tiksliau turbūt reikėtų klausti, iš Marselio?
– Iš Marselio grįžau labai pavargusi, tai normalu, nes kelias iki žaidynių buvo tikrai ilgas. Žinoma, išsekina ir tokio aukšto lygio varžybos. Parsivežiau daugybę pamokų. Rezultatas buvo tikrai prastas. Bet kai pagalvoju, kiek pasaulio sportininkų patenka į olimpiadą, tuomet suprantu, kaip aukštai esu. Ne bet kas gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Aš visada siekiu kuo aukštesnio rezultato, todėl tai man bus atspirties taškas.
– Kas tau atrodo svarbiausia šiame sporte? Ko reikia, kad taptum nugalėtoju?
– Buriavimas – tai patirties sportas. Šiame sporte reikia sukaupti daug patirties buriuojant prie skirtingų sąlygų, išbandyti visokius vandenis, sroves, vėjus. Ne mažiau svarbus yra ir pačios sistemos veikimas. Visa tai veda link greitesnio rezultato pasiekimo.
– Buriavime – itin daug veiksnių, kurių negali kontroliuoti. Kaip sekasi su tuo susitaikyti?
– Turi būti pasiruošęs visokiems netikėtumams ir gebėti prisitaikyti. Kartais tenka laukti vėjo ir penkias ar daugiau valandų, o tu turi būti pasiruošęs bet kada išplaukti ant vandens. Svarbu neperdergti, ramiai įvertinti situaciją ir pagal tai reaguoti bei imtis atitinkamų veiksmų.
– Bendrauji su vaikais – būreliuose, stovyklose. Matai prasmę įkvėpti, pasidalinti patirtimi?
– Žinoma matau, ypač kai pajuntu, kad vaikams įdomu, jie užduoda klausimus. Tai ugdo mūsų visuomenę ir buriuotojų bendruomę. Tikiu, kad įsikvėpę buriuotojai gali pasiekti labai daug. Džiugu, jog galiu pasidalinti savo patirtimi ir taip prisidėti prie buriavimo sporto šakos augimo.
– O kaip pati pradėjai buriuoti? Kokia buvai, kai buvai vaikas?
– Pradėjau buriuoti, kai man buvo 10 metų. Tiesiog pakvietė draugės. Pamačiau plaukiančių daug optimist klasės laivelių ir panorau juos visus aplenkti. Jau tada buvau kovinga. Buriavime esu dėl to, kad man patinka sunkiai dirbti, patinka rutina ir patinka nugalėti.
– Dalyvausi regatoje „Rudens vėjas“. Esi kaunietė. Ką tau reiškia ši regata?
– Džiugu po tiek metų vėl išplaukti į tuos vandenis, kuriuose prasidėjo mano buriavimo kelionė, virtusi gyvenimo būdu. Tai ypatingas jausmas.
– O ką mato žiūrovai, atėję stebėti varžybų?
– Buriavimą sunku pamatyti iš labai arti, bet man visada džiugu, kai ateina žmonių. Galbūt kažkas, pamatęs laivelius, susidomės buriavimu, kaip aš prieš dvidešimt metų. Kviečiu visus atvykti prie Pažaislio vienuolyno, į Žalgirio jachtklubą – vaizdas Kauno mariose bus išties įspūdingas.
33-oji regata „Rudens vėjas“ – tarptautinės buriavimo varžybos. Rugsėjo 27-29 dienomis Kaune susirinks daugiau nei 500 buriavimo entuziastų: pradedančių ir profesionalių sportininkų, jų trenerių ir palaikymo komandų. Tai bus vienos didžiausių buriavimo varžybų, kurios kada nors vyko Lietuvoje!
