Kaip ir buvo galima tikėtis, tais metais pirmąjį šaukimo numerį turėjusi Klivlando „Cavaliers“ komanda pakvietė L.Jamesą. Teisę į antrąjį numerį turėjo Detroito „Pistons“ komanda. Detroitui iškilo sunki dilema, kurį iš likusių talentų priimti į savo ekipos gretas. Pirmasis viešai apie „Pistons“ komandos pasirinkimą paskelbė NBA lygos komisaras Davidas Sternas – antruoju šaukimu pasirinktas jaunasis serbas Darko Miličičius.
Mažai kam žinomas aštuoniolikmetis žaidėjas vilkėjo Vršaco „Hemofarm“ (Serbija) klubo marškinėlius, o dabar NBA naujokų biržoje sau už nugaros paliko NCAA čempioną C.Anthony ir atletiškąjį D.Wade‘ą. Po tokio akibrokšto iš D.Miličičiaus žaidimo visi tikėjosi mažų mažiausia stebuklo.
Tad nieko nuostabaus, kad tiek ekspertai, tiek aistruoliai stebėjo kiekvieną jaunojo krepšininko žingsnį pro „padidinamąjį stiklą“. Tačiau jau pirmajame savo sezone serbų talentas patyrė, kad jo NBA lygos kelias nebus vien rožėmis klotas.
Tuometė „Pistons“ komanda turėjo daugybę puikių žaidėjų. O kuomet sezono metu ekipą papildė aukštaūgis Rasheedas Wallace‘as, tapo akivaizdu, kad kova po saule jaunajam serbui taps dar sudėtingesnė.
Susiklosčius tokioms nepalankioms aplinkybėms, debiutinis D.Miličičiaus sezonas tapo tikru košmaru. Jo žaidimo laikas ir kokybė aikštėje buvo apgailėtina. Niekas nepasikeitė ir kitą sezoną. Kuomet situacija pasikartojo ir trečiojo sezono pradžioje, Detroito ekipa ėmėsi būtinų permainų. Taip serbų talentas atsidūrė Orlando „Magic“ komandoje, kurioje su Dwightu Howardu turėjo sudaryti grėsmingą priekinės linijos porą.
Tačiau ir šioje ekipoje D.Miličičius ilgai neužsibuvo. Po to – Memphio „Grizzlies“, Niujorko „Knicks“ ekipos, kuriose aukštaūgis taip pat niekaip negalėjo prisitaikyti prie žaidimo schemų. Tokie karjeros vingiai nedžiugino ir paties D.Miličičiaus.
„Per šiuos metus aš pasisotinau NBA lygos ir man to gana. Esu realistas ir suprantu, kad lygoje nėra tokios komandos, kuri suteiktų man galimybę, kurios ieškau, todėl kitą vasarą ketinu grįžti rungtyniauti į Europą. Noriu būti laimingas bei žaisti, o ne sėdėti ant suolo“, – praėjusio sezono pabaigoje pareiškė krepšininkas.
Situaciją kiek sušvelnėjo po „Knicks“ ir Minesotos „Timberwolves“ atliktų mainų, įvykusių 2009–2010 m. sezono metu. Persikėlęs į naująją komandą, D.Miličičius greitai rado bendrą kalbą su tuomečiu „Timberwolves“ ekipos strategu Kurtu Rambisu. Šio trenerio vadovaujamoje ekipoje serbų aukštaūgis sezoną baigė rinkdamas po 8,3 taško ir sugriebdamas po beveik 6 atšokusius kamuolius. Verta paminėti, kad naujojoje komandoje D.Miličičius iš savo 24 sužaistų rungtynių 18 pradėjo starto penkete. Po tokių solidžių žaidimo rodiklių, serbas sulaukė ir viešo trenerio palaikymo. „Matau, jog jis gali daryti kai kuriuos dalykus. Aš tik noriu, kad jis būtų tokioje aplinkoje, kurioje matytų potencialą“, – teigė „Timberwolves“ strategas.
Pasibaigus 2010 m. sezonui, kartu baigėsi galioti ir senoji D.Miličičiaus sutartis su klubu. Žurnalistų paklaustas apie savo ateities planus, aukštaūgis neslėpė, kad norėtų likti Minesotos komandoje ir ateityje. „Minesotoje yra tai, ko aš ieškojau. Klubas manimi pasitiki. Jie suteikė man galimybę ir esu dėl to laimingas“, – tuomet kalbėjo krepšininkas.
Taigi šį tarpsezonį abi pusės susitarė dėl naujos ilgalaikės sutarties – per ateinančius 4 metus D.Miličičius uždirbs 20 milijonų JAV dolerių. Stebint pirmąją šio NBA sezono pusę, akivaizdu, kad Minesotos ekipos vadovai nesuklydo pasiūlę serbų talentui solidų kontraktą. Kiekvienas rungtynes pradėdamas starto penkete bei surinkdamas po 9,4 taško, 5,5 atšokusio kamuolio ir blokuodamas 2,4 metimus, D.Miličičius nebeprimena to žaidėjo, kurį daugelis jau buvo nurašę kaip dar vieną nevykusį naujokų biržos pasirinkimą.
„Aš tiesiog noriu žaisti. Noriu įrodyti žmonėms, kad buvau vertas antrojo šaukimo. Tiesiog noriu daryti tai, ką geriausiai moku – žaisti krepšinį“, – neseniai sakė D.Miličičius, kalbėdamas apie savo sugebėjimus bei galimybes aikštėje.
