„Tai buvo grupė žaidėjų, kurie parodė, jog užsieniečiai irgi gali žaisti aukščiausiame lygyje. Jie yra tie, kuriems pavyko prasibrauti. Jie yra pirmtakai to, ką matome dabar“, – prisiminęs debiutantus iš Rytų bloko neseniai kalbėjo NBA komisaras Davidas Sternas.
1987 metais NBA naujokų biržoje 27–uoju numeriu Š.Marčiulionį pašaukė Oklando „Warriors“ klubas. Tiesa, pakelti geležinę Sovietų Sąjungos uždangą lietuviui pavyko tik 1989–aisiais. Tuomet 25–erių galingo sudėjimo 196 cm ūgio įžaidėjas tapo pirmuoju iš Sovietų Sąjungos, pravėrusiu NBA lygos duris.
Akivaizdu, kad dabartiniai lygos naujokai iš Europos jau nebesusiduria su tokiomis kliūtimis, kokių pasitaikydavo jų pirmtakams dar prieš keletą dešimtmečių. Pirmiausia, tai nepatiklus amerikiečių požiūris į tuometinių Europos krepšininkų gebėjimus aikštėje. Geriausia to iliustracija – tarptautinės krepšinio varžybos. Dar į Seulo olimpiadą JAV siuntė savo „antrarūšius“ krepšininkus ir tik 1992 m. Barselonoje Amerikos garbę ginti patikėta pirmo ryškumo NBA „žvaigždėms“. Taigi tokiems „pionieriams“ iš Europos, tarp kurių buvo ir Š.Marčiulionis, tekdavo įrodinėti, kad krepšinio aikštelėje jie gali kaip lygus su lygiu kautis prieš dauguma NBA atletų.
Neverta pamiršti, kad ir kultūriniai skirtumai tada buvo gerokai ryškesni nei dabar. „Kai atvykau rungtyniauti į JAV, važinėdamas autobusu iš vienos salės į kitą, tik dairydavausi pro langą ir stebėdavau vakarietišką gyvenimą. O kai jau reikėjo įsikurti, įsitraukti į treniruočių sistemą, kuri tuo metu buvo visiškai kitokia nei Lietuvoje ar SSRS, ištiko psichologinis šokas. Pagaliau ir mano anglų kalba buvo tik buitinio lygio. Reikėjo išmokti daugybę sporto terminų, kad galėčiau žaibiškai reaguoti į trenerių nurodymus“, – prieš keletą mėnesių prisiminė Š.Marčiulionis, kalbėdamas apie savo pirmuosius įspūdžius anapus Atlanto.
Lyg to dar būtų buvę maža, prieš pat NBA debiutą lietuvis gavo rimtą traumą turnyro metu Olandijoje. Nors buvo imtasi visų būtinų reabilitacijos priemonių, tačiau visiškai traumos pasekmių panaikinti nepavyko. Nepaisant įvairių negandų, debiutinis NBA sezonas „Warriors“ klube krepšininkui buvo išties geras – 12 taškų, 3 atkovoti bei 1,3 perimto kamuolio per rungtynes. Su tokiais asmeniniais rodikliais lietuvis tapo vienu rimčiausių pretendentų į tų metų NBA geriausio naujoko titulą ir sulaukė daugybės pagyrų dėl savo kovotojo dvasios.
Atsiskleisti Š.Marčiulioniui nesutrukdė net tai, jog „Warriors“ gynėjų grandyje tuomet rungtyniavo tokios žvaigždės kaip Chrisas Mullinas, Mitchas Richmondas ar Timas Hardaway.
Aš geriau treniruosiu krepšininką, kuris supranta krepšinį, bet nemoka angliškai, nei tą, kuris moka angliškai, bet nesupranta krepšinio, - sakė pirmasis Š.Marčiulionį NBA lygoje treniravęs D.Nelsonas.Įdomu, jog Š.Marčiulionis pirmaisiais metais NBA lygoje turėjo savo vertėją, „Warriors“ klubo pasamdytą JAV lietuvį Rimą Kalvaitį. „Aš geriau treniruosiu krepšininką, kuris supranta krepšinį, bet nemoka angliškai, nei tą, kuris moka angliškai, bet nesupranta krepšinio, – 1989–aisiais pareiškė tuometinis „Warriors“ treneris Donas Nelsonas. – Jis nežaidžia krepšinio dėl moterų naktiniuose klubuose, jis žaidžia, kad laimėtų. Jo visas gyvenimas yra pašvęstas krepšiniui.“
Pirmajame savo sezone NBA lygoje Š.Marčiulionis uždirbdavo vos 1,3 mln. JAV dolerių – toli nuo geriausiai apmokamų lygos žvaigždžių. Tačiau lietuviui tai buvo didžiuliai pinigai. „Man pasisektų, jei Sovietų Sąjungoje, nebūdamas krepšininku, gaučiau darbą, už kurį per mėnesį mokėtų 200 rublių (tuomet apie 320 JAV dolerių). Tačiau net pora „Nike“ batelių juodojoje rinkoje tuomet kainavo 250 rublių“, – pasakojo Š.Marčiulionis.
Po puikaus pirmojo sezono, Š.Marčiulionio žaidimo kreivė kilo tik aukštyn. Jau 1991–1992 metais krepšininkas pasiekė 19 pelnomų taškų vidurkį per kiekvieną susitikimą, o to paties sezono kovo 28 dieną, įmetęs 35 taškus, lietuvis džiaugėsi savo asmeniniu NBA rezultatyvumo rekordu.
Demonstruodamas tokį solidų žaidimą tais pačiais metais lietuvis nusipelnė ir lygos ekspertų įvertinimo – sugebėjo užimti antrąją vietą NBA geriausio atsarginio žaidėjo rinkimuose, dar kitaip vadinamo „šeštuoju žaidėju“. Kitais metais krepšininkas „nesumažino apsukų“, todėl vėl galėjo pasigirti puikiais individualiais pasiekimais – 17,4 pelnyto taško, 3,2 atkovoto kamuolio ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo per kiekvieną susitikimą.
Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo paskutinis sėkmingas lietuvio sezonas už Atlanto. Š.Marčiulionį pradėjo persekioti traumos. Likę treji krepšininko metai NBA lygoje išsiskyrė savo nepastovumu. Per juos Š.Marčiulionis sugebėjo pakeisti net tris klubus, – Sietlo „SuperSonics“, Sakramento „Kings“, Denverio „Nuggets“ – kuriuose vidutiniškai rinko vos po 9 taškus ir atlikdavo 1,8 rezultatyvaus perdavimo.
Rodikliams suprastėjus beveik dvigubai, lietuvis priminė savo paties šešėlį. 1996–1997 metų sezone sužaidęs vos 17 varžybų ir išvargintas nuolatinių traumų, Š.Marčiulionis nusprendė dėti tašką savo krepšininko karjeroje.
„Yra keli aspektai, kodėl ankstokai nutraukiau krepšininko karjerą. Visų pirma, nenorėjau būti bloga investicija. Po operacijų ir traumų nebegalėjau žaisti visa jėga, vadinasi, nebūčiau likęs stabiliu krepšininku. Be abejonės, galėjau žaisti tik tam, kad žaisčiau, tačiau visuomet norėjau iš aikštelės išeiti nugalėtoju, o traumos tam trukdė. NBA žaidimo stilius yra pakankamai agresyvus, kieta gynyba, daug kontaktų, traumų išvengti praktiškai neįmanoma“, – žvelgdamas iš dabartinės laiko perspektyvos neseniai teigė Lietuvos krepšinio legenda.
Š.Marčiulionis paliko ryškų įspaudą NBA lygoje. Jis buvo pirmasis, stipriausios pasaulio krepšinio lygos arenose gynėjus maudęs „eurožingsniu“ („euro step“, – angl.). Tai manevras, kai krepšininkas apgauna gynėją žengdamas vieną žingsnį, o tada staigiai keisdamas kryptį ir šokdamas į šoną. Šis manevras meistriškai išnaudoja du žingsnius, kurie leidžiami žaidėjui nemušinėjant kamuolio.
Š.Marčiulionio pirmą kartą NBA lygoje pademonstruotą „eurožingsnį“ vėliau išpopuliarino argentinietis Manu Ginobilis, o mūsų dienomis šio manevro mokosi ir kiekvienas amerikietis krepšininkas.
Aštuonis sezonus NBA lygoje praleidęs Š.Marčiulionis buvo pasiūlytas ir į stipriausios pasaulio krepšinio lygos Šlovės muziejų. Tiesa, tokio siūlymo lietuvis sulaukė labiau už savo darbus ne krepšinio aikštelėje. Š.Marčiulionis buvo vienas iniciatorių 1992 metais Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, kuri iškovojo bronzos medalius. Anot NBA ekspertų, šis Lietuvos pasiekimas padarė ryškią permainą pasaulio krepšinio žemėlapyje. Nors Š.Marčiulionis pirmuoju bandymu į NBA Šlovės muziejų 2010–aisiais nepateko, iš kandidatų sąrašo jis nebuvo išbrauktas.
Šarūno Marčiulionio žaidimo akimirkos NBA lygoje:
