– Ko tikitės iš dalyvavimo „Lion Simple Session 2013“ konkurse?
Gytis: Noriu kuo geriau pasirodyti. Pernai pirmą kartą grįžęs iš šio konkurso turėjau neapsakomą norą dar labiau tobulinti jau išmoktus triukus bei mokytis naujų. Todėl tikiuosi, kad gausiu dar daugiau įkvėpimo ir šiais metais.
Emilis: Man svarbiausia, kad pavyktų atlikti visus triukus, kuriuos rengiu šiam pasirodymui. Taip pat grįžti be traumų.
Pasaulyje yra daug riedlentininkų, kurie jau tapo ekstremalaus sporto ikonomis. Ar turite savo „favoritus“, į kuriuos lygiuojatės?
Gytis: Kai buvau vaikas, turėjau ne vieną mėgiamą riedlentininką. O dabar jų kur kas daugiau (šypsosi). Norisi lygiuotis į visus geriausius, žaviuosi jų gebėjimu nepriekaištingai atlikti sudėtingus triukus.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Gytis Bliuvas |
Emilis: Šiame sporte yra daug „favoritų“, tačiau vienas jų man yra labai ypatingas. Tai Wes Kremes iš San Diego, Kalifornijos. Jis yra mano važiavimo riedlente stiliaus įkvėpėjas.
Ar dar prisimenate tą dieną, kai pirmą kartą atsistojote ant riedlentės?
Gytis: Atsimenu, kad kartu su vienmečiu draugu žiūrėjom, kaip vyresnieji gatvėje laksto su riedlentėm. Tada mums paliko didžiulį įspūdį, tai buvo „žiauriai kietas“ užsiėmimas. O jau kitą dieną mano draugas į mokyklą atsinešė riedlentę. Aš irgi pradėjau kalbinti tėvus man ją nupirkti. Teko jų prašyti ne vieną kartą, nes riedlentės man dažnai lūždavo, tad vis eidavau ir eidavau (juokiasi).
Emilis: Kodėl taip susidomėjau būtent riedlentėmis, net pats iki dabar nežinau. Man tada buvo 11 metų. Vienas mano draugas davė pabandyti pavažiuoti savo riedlente. Ir nuo to laiko negalėjau nuo jos nulipti. Iki šiol dažniausiai važinėju 6 dienas per savaitę.
Daug laiko skiriate treniruotėms. Kaip į tai reaguoja jūsų tėvai?
Gytis: Nepasakyčiau, kad aš labai daug treniruojuosi, aš tiesiog einu važinėti, kai noriu ir jėgų pakanka. Na, gal tik tiek, kad šis noras niekada neblėsta (juokiasi). Išties džiaugiuosi, kad mane palaiko tėvai, jie mato, kad man gerai sekasi. Ir šiais, ir praėjusiais metais atrankinėse „Lion Winter Session 2013“ varžybose laimėjau galimybę nuvykti į pasaulinį konkursą. Iš tikrųjų esu labai laimingas, kad gaunu tiek daug palaikymo iš šeimos, draugų ir pažįstamų.
Emilis: Mano tėvai nuo pat pradžių mane rėmė, skatino ir palaikė šį mano pomėgį. Be abejo, kaip ir visi tėvai, matyt, supyksta, kad vietoj namų darbų ruošos lekiu į lauką ant riedlentės....(juokiasi). Džiugu, kad bent dėl mano patirtų traumų nesinervuoja, nes jų ir nebuvo tiek daug. Buvau susilaužęs tris pirštus bei koją, o šiuo metu gydausi uždegimą, bet jau greitai turėčiau būti sveikas.
Ar turite svajonę, susijusią su ekstremaliu sportu?
Gytis: Žinoma!!! Turiu daug svajonių, bet labiausiai noriu kuo geriau ir kuo ilgiau važinėti su riedlente (juokiasi).
Emilis: Mano didžiausia svajonė yra daryti tai, ką labiausiai mėgstu – važinėti riedlente.
