Iš viso ant išdžiūvusio Ivanpah ežero dugno čempionate susirungė pusantro šimto pajėgiausių blokart vairininkų iš 11 valstybių trijuose žemynuose. Sportininkai varžėsi dvejose klasėse – production, kurioje neleidžiami jokie patobulinimai ir varžybų rezultatai priklauso tik nuo vairininko sugebėjimų, ir performance, kur leidžiami įvairūs vėjaračio patobulinimai, siekiant didesnio greičio. Kiekvienos klasės vairininkai pagal svorį buvo suskirstyti į keturias kategorijas. M. Mizgiris buriavo vidutinio svorio production klasės kategorijoje, kur varžėsi 17 sportininkų.
Lietuvis laimėjo net 8 važiavimus iš 12 ir po keturių varžybų dienų buvo surinkęs vos 15 (baudos) taškų, taip dvigubai lenkdamas pagrindinį konkurentą ispaną Mateo Vilarino. Penktoji varžybų diena greičiausiai tebūtų formalumas, tačiau lenktynės neįvyko dėl lietaus pavojaus, tad vakare lietuvis buvo tituluotas čempionu. Trečias liko prancūzas Herve Perrot, kuris už M. Mizgirį surinko kone trigubai daugiau taškų – 44.
Tos pačios production klasės lengvo svorio sportininkų gretose triumfavo ispanas David Santana, o sunkiasvorių kategorijoje po įtemptos kovos nugalėjo belgas Etienne Kodec. Tarp pačių sunkiausių sportininkų šioje klasėje nugalėjo kitas belgas Jan Marques.
Performance klasės lengvo svorio sportininkų kategorijoje po itin atkaklios kovos triumfavo blokart vėjaračių gimtinės – Naujosios Zelandijos – atstovė Sarah Toottil. Tarp vidutinio svorio sportininkų laimėjo ispanas Peter Bresnan, sunkiasvorių gretose – JAV atstovas Sean Fidler, o tarp sunkiausių dalyvių – Wayne Osborne iš Naujosios Zelandijos.
Čempionate buvo buriuojama ekstremaliomis sąlygomis – išdžiuvusiame Ivanpah ežere prie 25-30 mazgų vėjo dažnai susidaro taip vadinami „dulkių velniai“, kurie praskriedami sukelia tokį dulkių debesį, kad praktiškai nieko nematyti, o vėjo greitis aplinkui tokį „velnią“ padvigubėja. Siekiant išvengti susidūrimų, buvo nutarta startus duoti kiekvienai grupei atskirai. Vis dėlto, įvyko vienas susidūrimas, kurio metu kaktomuša susidūrė du vėjaračiai. Įvykyje nukentėjo vienas iš blokart vėjaračių dizainerių naujazelandientis Matt Beckett, kuriam skilo du pėdos kaulai. Traumos šiame sporte dėl saugios blokart vėjaračių konstrukcijos pasitaiko labai retai.
Blokart vėjaratis – tai itin paprastai valdomas vienas mažiausių burinių monotipų pasaulyje. Juo važinėjama kietais paviršiais – smėliu, asfaltu, – o žiemą, ratus pakeitus pačiūžomis, buriuojama ant ledo. Valdomas patyrusio buriuotojo Blokart vėjaratis gali pasiekti 70-80 km/h greitį. Beje, ant išdžiuvusio to paties Ivanpah ežero dugno galingu vėjaračiu „Green Bird“ 2009 metais buvo pasiektas pasaulio burinės transporto priemonės greičio rekordas – 202,9 km/h.
