10. Xavi – perdavimų meistras
Tai – vienas geriausių kada nors rungtyniavusių žaidimo organizatorių. Pirmasis Xavio pasirodymas Europos čempionate buvo visiška nesėkmė, o antras kartas virto triumfu. 2004 metų Europos pirmenybėse Xavi nebuvo suteikta galimybė pasirodyti aikštėje, o ispanai iš kovos pasitraukė jau po grupės turnyro. Tačiau po ketverių metų Austrijoje ir Šveicarijoje Xavi jau buvo tikra žvaigždė.
Katalonas puikiai žaidė viso čempionato metu, tačiau geriausią formą pademonstravo tada, kai to labiausiai reikėjo. Jis pelnė pirmą komandos įvartį pusfinalio rungtynėse su Rusija, o finale atliko puikų perdavimą Fernando Torresui. Jei ir šis čempionatas Xaviui bus sėkmingas, prieš 2016 m. pirmenybes jis sąraše bus aukščiau nei 10 vieta.
 |
| AP/Scanpix nuotr./Xavi |
9. Peteris Schmeichelis – didysis danas
Tai buvo puikus vartininkas, galinti įvaryti baimės ne tik savo paties komandos gynėjams, tačiau ir vienas prieš vieną išėjusiems varžovų puolėjams. P.Schmeichelis neabejotinai buvo geriausias savo kartos vartų sargas. Danas iš viso žaidė keturiuose Europos čempionatuose, tačiau yra geriausiai prisimenamas dėl puikaus pasirodymo 1992 metais, kai Danija tapo Senojo žemyno čempione.
Pusfinalyje vykusioje baudinių serijoje Peteris atrėmė Marco van Basteno smūgį. Įspūdingai jis žaidė ir finale su Vokietija.
8. Paolo Maldinis – ilgaamžiškumas ir klasė
P.Maldinis yra geriausias visų laikų kairiojo krašto gynėjas. Jis yr1a puikus pastovumo pavyzdys, nes net trijuose Europos čempionatuose Paolo buvo išrinktas į geriausių turnyro žaidėjų vienuolikę. Į europinę sceną gynėjas iškopė 1988 m. Vokietijoje vykusiame čempionate. Ten jis užtildė geriausią ispanų žaidėją Michelį.
1996 metų Europos čempionatas italams buvo nesėkmingas ir jie net nepateko tarp aštuonių stipriausių ekipų. Tačiau jau kitose pirmenybėse P.Maldinis kartu su Fabio Cannavaro, Alessandro Nesta ir vartininko Francesco Toldo sudarė beveik nepralaužiamą gynybos liniją. Tikslas finale buvo arti, tačiau viską sujaukė išlyginamasis Sylwaino Wiltord‘o įvartis. Pratęsimo metu prancūzai sugebėjo pelnyti ir auksinį įvartį, tad P.Maldinis liko be titulo.
7. Dino Zoffas – tikras sargas
Nors danas P.Schmeichelis yra vienas geriausių visų laikų vartininkų, tačiau jis nėra aukščiausiai sąraše atsidūręs vartų sargas. Ši garbė tenka italui D.Zoffui. Buvęs Turino „Juventus“ žaidėjas labiausiai išgarsėjo, kai, būdamas keturiasdešimties, atvedė italus ant aukščiausio pasaulio čempionato garbės pakylos laiptelio. Europos čempionatuose jis taip pat žaidė puikiai ir per septynerias žaistas rungtynes praleido du įvarčius. Reikia turėti galvoje, kad net trijuose mačuose prireikė pratęsimo.
Tarptautinėse varžybose Dino debiutavo 1968 metais, kai italai kovėsi su bulgarais. Tais metais italai tapo žemyno čempionais ir prie to D.Zoffas prisidėjo puikiu žaidimu. Tiesa, pusfinalyje, kuriame italai kovėsi su Sovietų Sąjunga, nugalėtojas paaiškėjo tik metus burtus, o finale prireikė pakartotinių varžybų su Jugoslavija.
Gunteris Netzeris – saugas
Kai prakalbame apie geriausius visų laikų saugus, G.Netzerio pavardė dažnai nusikalstamai praleidžiama. Tačiau reikia prisiminti, kad jokiam kitam žaidėjui vienam nepavyko taip smarkiai pažeminti anglų jų pačių „Wembley“ stadione. Europos čempionato ketvirtfinalio pirmosiose rungtynėse Mionchengladbacho „Borussia“ saugas nuostabiai dirigavo ekipos žaidimui ir, realizavęs rungtynių pabaigoje skirtą baudinį, atvedė vokiečius į pergalę 3:1.
Puikią formą Gunteris išlaikė ir pusfinalio bei finalo varžybose. Briuselyje vykusioje kovoje dėl patekimo į finalą sovietai puikaus G.Netzerio žaidimo dėka buvo pažeminti 3:0. Tačiau kituose čempionatuose Gunteris jau nebežibėjo. Jis atsidūrė didžiojo Wolfgango Overatho šešėlyje.
5.Draganas Džajičius – magiškasis jugas
Kai kas šį jugoslavą laiko geriausiu visų laikų kairiojo krašto saugu. Neabejotina, kad būtent Draganas buvo geriausias 1968 metų čempionato žaidėjas. Pusfinalio mače, kuris vyko Florencijoje, Belgrado „Crvena Zvezda“ saugas taikliu smūgiu likus trims minutėms iki mačo pabaigos nokautavo pasaulio čempionus anglus.
Finale jugoslavų laukė šeimininkai italai. D.Džajičius pasižymėjo ir šiose rungtynėse ir atrodė, kad tai taip pat bus pergalingas smūgis. Tačiau Angelo Domenghini rungtynių pabaigoje santykį išlygino, tad buvo žaidžiamos antrosios rungtynės, kuriose savo pranašumą jau įrodė šeimininkai.
Puikų driblingą turėjęs D.Džajičius po aštuonerių metų dar kartą bandė iškovoti išsvajotą titulą. Tuomet pusfinalyje Jugoslavija po pirmojo pusvalandžio 2:0 pirmavo prieš Vakarų Vokietiją. D.Džajičius įmušė antrąjį įvartį. Tačiau vokiečiai antrajame kėlinyje sugebėjo išplėšti pratęsimą ir po jo triumfavo 4:2. D.Džajičius taip ir liko be aukso medalio, kurio savo talentu neabejotinai nusipelnė.
4. Zinedine‘as Zidane‘as – auksiniai įvarčiai
Z.Zidane‘as išgarsėjo dar „Bordeaux“ klube. 1996 metų čempionate, kuris Zinedine‘ui buvo pirmasis, iš jo buvo laukiama puikaus pasirodymo, tačiau į „Juventus“ klubą persikėlęs prancūzas lūkesčių nepateisino. Prancūzija iš turnyro pasitraukė jau po ketvirtfinalio. Z.Zidane‘o triumfo akimirka atėjo 2000 metais, kai prancūzai, prie prieš porą metų iškovoto planetos čempionų titulo pridėjo ir Europos čempionato pagrindinį trofėjų.
Grupės etape prancūzas visus žavėjo legendiniu „marselietišku suktuku“. Ketvirtfinalyje jis taikliu baudos smūgiu iš kovos eliminavo ispanus, o pusfinalyje Zinedine‘o auksinis įvartis lėmė, kad iš tolimesnės kovos buvo išmesta ir Portugalija.
2004 metais Z.Zidane‘as taip pat pademonstravo kelis įspūdingus momentus, tačiau Prancūzijos ekipa nebuvo vieninga ir dėl titulo pakovoti nesugebėjo.
3. Franzas Beckenbaueris – Kaizeris
Vakarų Vokietijos ekipa, kuri triumfavo 1972 metais Belgijoje vykusiame čempionate, yra laikoma bene geriausia visų laikų Europos komanda. Komandos lyderis tuomet buvo 26 metų sulaukęs F.Beckenbaueris. Būtent Kaizeris buvo tos komandos, kuri čempionato finale net 3:0 pažemino sovietus, kapitonas.
Kitame čempionate F.Beckenbaueris turėjo tenkintis antrąja vieta. Vokiečiai stebuklingai išsigelbėjo pusfinalyje prieš jugoslavus ir beveik išnešė sveiką kailį finale prieš Čekoslovakiją. Tačiau beveik futbole nesiskaito.
2. Marco van Bastenas
Legendinės 1988 metų Rinuso Michelso ekipos simbolis neabejotinai buvo M.van Bastenas. Jis tapo rezultatyviausiu turnyro futbolininku su penkiais tiksliais smūgiais.
Trys jo įvarčiai jau po grupės etapo iš kovos eliminavo anglus. 88 minutę atliktas tikslus smūgis į nokautą pasiuntė ir šeimininkus Vakarų Vokietiją. Tačiau labiausiai M.van Bastenas bus prisimenamas už įspūdingą smūgį čempionato finale, kuriame buvo patiesti sovietai. Marcas pelnė įvartį, atrodytų, iš neįmanomo kampo ir visiškai nestabdydamas kamuolio. Tai – gražiausias visų laikų Europos čempionatų įvartis.
Kitos Europos pirmenybės olandui jau nebuvo tokios sėkmingos, o jo komanda iš kovos pasitraukė pusfinalyje netikėtai pralaimėdama Danijai. Būtent M. van Bastenas tuomet suklydo smūgiuodamas baudinių serijoje.
1. Michelis Platini – laisvė ir klasta
Niekas kitas nesugebėjo padaryti to, ką M.Platini nuveikė 1984 metais. Jis įmušė 9 įvarčius vieno turnyro metu ir iki šiol išlieka rezultatyviausiu visų laikų Europos čempionatų žaidėju. Be to, tame čempionate Michelis įmušė ir du hetrikus – tris įvarčius per vienerias rungtynes. Žaisdamas greta tokių žvaigždžių kaip Luisas Fernandezas, Jeanas Tigana ir Alainas Girrese‘as, M.Platini turėjo visišką laisvę improvizuoti.
Pusfinalio mače jis pasižymėjo 119 minutę ir padėjo savo ekipai laimėti 3:2 prieš Portugaliją. Finale prancūzai 2:0 palaužė ispanus, o pirmąjį įvartį įmušė M.Platini.
