 |
„Kai kuriems gražiausias dalykas žemėje yra kavalerijos divizija, kiti pasakys – pėstininkų kariuomenė, dar kiti – laivų flotilė. Tačiau aš manau, kad grožis yra tai, ką tu įsimyli“, – dar šeštajame amžiuje prieš Kristų rašė graikų poetė Sapfo. Šiuo atveju kiekvienam gražiausias yra jo meilės objektas. Tad, jei kalbėsime apie futbolą, kiekvienam sirgaliui, remiantis šia samprata, gražiausias yra jo mylimos komandos žaidimas.
Vokiečių futbolą myliu jau gerą dešimtmetį, tad sunku apie jį kalbėti objektyviai tarsi būčiau nešališkas stebėtojas. Būtent jų futbolas ir filosofija man yra patys gražiausi, nes jame puikiai dera ir individualizmas, ir komandinis žaidimas. Penktadienį dvikovoje su Graikija vokiečiai pademonstravo savo futbolo grožį – atakuojantis futbolas, trumpi tikslūs perdavimai, daug judėjimo aikštėje ir, svarbiausia, visų žaidėjų įsitraukimas į bendro tikslo siekimą.
O kaip su graikų futbolu, ar jis gali būti gražus? Penktojo ir ketvirtojo amžiaus prieš mūsų erą sandūroje gyvenęs Ksenofontas rašė, kad net šiukšlių kibiras gali būti gražus, jei tik jis tarnauja tikslui, kuriam yra sukurtas. Į Sokrato, kuris buvo paklaustas, ar tas pats daiktas gali būti kartu ir gražus, ir bjaurus, lūpas jis įdėjo tokius žodžius: „Taip, aš taip manau. Pavyzdžiui, tai kas gera alkiui numalšinti, gali būti bloga karščiui numaldyti, o kas gerai karščiui, gali būti blogai alkiui. Ir dar, kas gera imtynininkui, dažniausiai yra bloga bėgikui. Todėl daiktas, kuris puikiai atitinka savo paskirtį, yra gražus ir geras“. Šiuo atveju grožis yra grynai pragmatinė kategorija. Daiktas ar dalykas yra gražus, jei tarnauja savo paskirčiai. Tad ir graikų futbolą, remiantis šiuo požiūriu, galėtume pavadinti gražiu, jei jis pasiektų savo tikslą – pergalę. Kadangi graikams to padaryti nepavyko, tai drąsiai galima konstatuoti – nei grožio, nei efektyvumo.
Taktika
Graikijos rinktinė rungtynes pradėjo taktine schema 4-2-3-1. Didžiausias Fernando Santoso galvos skausmas buvo rasti pamainą dėl kortelių nerungtyniavusiam kapitonui Giorgosui Karagouniui. Buvo pasirinktas Grigoris Makos, tačiau šis futbolininkas aikštėje buvo praktiškai nepastebimas ir antrajame kėlinyje buvo pakeistas. Iki pat penktadienio popietės buvo neaišku, ar graikų gretose žais ir gynėjas Giorgosas Tzavellas. Vis tik medikai po apžiūros uždegė žalią šviesą šio žaidėjo pasirodymui aikštėje.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Rungtynių akimirka |
Tuo tarpu Joachimas Lowas, lyginanti su paskutinėmis grupės etapo rungtynėmis, startinėje komandos sudėtyje atliko net keturis pakeitimus. Į pagrindinę vienuolikę po diskvalifikacijos grįžo gynėjas Jerome‘as Boatengas, pakeitęs Larsą Benderį. Tuo tarpu Marco Reusas, Andre Schurrle ir Miroslavas Klose pakeitė atitinkamai Thomasą Mullerį, Mario Gomezą ir Lukasą Podolskį. Netikėčiausias čia veikiausiai buvo sprendimas ant atsarginių žaidėjų suolo palikti tris įvarčius čempionate jau pelniusį M.Gomezą. Tuo tarpu T.Mulleris ir L.Podolskis grupės etape vaizdo aikštėje tikrai negadino, tačiau niekuo įspūdingu taipogi neišsiskyrė. Tad J.Lowo sprendimas leisti pasireikšti jaunesniems futbolininkams ir taip įlieti daugiau energijos į Vokietijos rinktinės atakos grandį buvo visiškai suprantamas.
„Laisvo vėjo valia drumstis,/ žalio šilo – gausti“, – viename savo eilėraščių rašė Kazys Boruta. Tiek M.Reusas, tiek A.Schurrle tarsi gaivus vėjas įnešė papildomos energijos į vokiečių ataką ir ne kartą drumstė graikų gynybos ramybę. M.Reusas pasirodymą galų gale vainikavo atidarydamas savo įvarčių sąskaitą čempionate. Tiesa, verta pastebėti, kad tas drumstimas ir gaudimas, kurį įnešė abu šie žaidėjai, ne visada buvo efektyvus, ne visada būdavo priimami pamatuoti sprendimai ir dėl to tikriausiai kaltas yra jaunatviškas maksimalizmas, didelis noras įrodyti treneriui ir sirgaliams savo vertę. Vis tik drįsčiau teigti, kad J.Lowo sprendimas parodyti pasitikėjimą šiems žaidėjams pasiteisino su kaupu.
Vieno žaidėjo iškėlimas ant pjedestalo būtų paprasčiausias vienos detalės išaukštinimas, pamirštant visą kontekstą. O vokiečių žaidime svarbiausia buvo komanda ir jos vairininkas J.Lowas.
Geriausias žaidėjas
Išskirti kažkurį vieną Vokietijos rinktinės futbolininką yra labai sunku. Žymiai sunkiau nei, tarkime, kai Cristiano Ronaldo savo individualiomis pastangomis tiesiog užgožė likusius žaidėjus. Vokiečių žaidimo koncepcija yra visiškai kitokia. Čia kiekvienas žaidėjas yra aiškiai sumodeliuotos taktinės schemos dalis, sraigtelis didesniame mechanizme, kaip galbūt pasakytų kritikai. Tačiau tuo vokiečių futbolas ir yra gražus, nes jame atsiskleidžia visas komandinio sporto žavesys. Žavu stebėti, kaip aikštėje mezgami tarpusavio priklausomybės ryšiai, kaip individualus meistriškumas puikiai susiderina su pasiaukojimu komandai, kaip individualūs norai ar net užgaidos pajungiami dėl bendro tikslo.
Galime girti kapitoną Phillipą Lahmą, kuris pirmasis pralaužė graikų gynybos užkardas. Iki tol vokiečių žaidime trūko bandymų smūgiuoti iš toli ir taip paįvairinti puolimo arsenalą. P.Lahmas Europos čempionatų finaliniame etape žaidė jau tryliktas rungtynes ir taip pakartojo Jurgino Klinsmanno ir Thomaso Hasslerio rekordą. Pusfinalyje vokiečių kapitoną bus galima sveikinti ir su absoliučiu rekordu.
 |
| Sami Khedira ir Marco Reusas |
Galima girti ir Samį Khedirą, kuris labai svarbiu momentu atstatė komandos pranašumą ir aikštės viduryje daug nuveikė įtvirtindamas vokiečių dominavimą. Galima girti ir Miroslavą Klosę ar tą patį M.Reusą bei jiems puikiai asistavusį Mesutą Ozilą. Tačiau manau, kad vieno konkretaus žaidėjo iškėlimas ant pjedestalo būtų paprasčiausias vienos detalės išaukštinimas pamirštant visą kontekstą. O penktadienį vokiečių žaidime svarbiausia buvo komanda ir jos vairininkas J.Lowas. Šis specialistas vokiečiams vadovavo jau 83 rungtynėse. Pagal šį rodiklį Joachimas atsilieka tik nuo Berti Vogtso (102 rungtynės), Helmuto Schono (139) ir Seppo Herbergerio (167).
57:12 – toks yra J.Lowo pergalių ir pralaimėjimų balansas Vokietijos rinktinėje po šių rungtynių. Panašu, kad šis santykis gali dar pagerėti, nes kol kas vokiečiai demonstruoja bene geriausią futbolą čempionate. Vis tik po rungtynių komandos kapitonas P.Lahmas į euforiją nepuolė. „Mes patys sau apsunkinome gyvenimą. Pirmajame rungtynių ketvirtyje turėjome tiek daug gerų galimybių, tada įmušėme, tačiau leidome varžovams rezultatą išlyginti. To turime išvengti pusfinalyje.
Panašiai kalbėjo ir S.Khedira. „Mes džiaugiamės savo pergale, tačiau po pertraukos labai apsunkinome savo padėtį. Po išlyginamojo įvarčio išlaikėme savo aukštą tempą ir nusipelnėme šios pergalės. Tačiau viskas galėjo būti paprasčiau“, – teigė saugas. Būtent tos kelios klaidos, leidusios graikams pelnyti įvarčius, ir bus pagrindinis J.Lowo apmąstymų objektas prieš artėjančią pusfinalio dvikovą.
