 |
Taip, aikštėje netrūko techninio broko, šiurkščių klaidų, tačiau ir Švedija, ir Ukraina demonstravo troškimą kovoti tik dėl pergalės.
Taktika
Ukrainos treneris Olegas Blochinas pasirinko taktinę schemą 4-3-1-2. Atakos smaigalyje O.Blohinas nusprendė pasitikėti patirtimi. Andrijui Ševčenkai jau 35 metai, Andrijui Voroninui – 32. Lygiai tokio paties amžiaus yra ir pozicijoje po puolėjais rungtyniavęs Serhijus Nazarenka. Aikštės vidurys taip pat buvo patikėtas patyrusiam Miuncheno „Bayern“ saugui Anatolijui Timoščukui, kuriam jau 33.
Tačiau saugų grandies kraštuose buvo išstatyta sprogstamoji jaunystės galia – vos 22 metų sulaukę Andrijus Jarmolenka ir Jevhenas Konoplianka.
Sprendimas akivaizdžiai pasiteisino, nes šie du futbolininkai atliko abu rezultatyvius perdavimus, vainikuotus puikiais A.Ševčenkos smūgiais galva. Be to, J.Konoplianka ir pats penkis kartus smūgiavo varžovų vartų link, tiesa, netiksliai.
Švedijos treneris Erikas Hamrenas, kuris po Larso Lagerbecko pasitraukimo rinktinę privertė žaisti labiau atakuojantį ir ne tokį pragmatišką futbolą, pasirinko taktinę schemą 4-2-3-1. Vienintelė vieta puolimo smaigalyje buvo patikėta Markusui Rosenbergui, o ekipos kapitonas Zlatanas Ibrahimovičius rungtyniavo kiek atsitraukęs. Būtent šis techniškas žaidėjas kėlė daugiausia problemų ukrainiečiams.
Geriausi žaidėjai
Vien pažvelgę į statistiką, galėjome viltis, kad rungtynės nesibaigs nulinėmis lygiosiomis. Švedai per 10 atrankos varžybų nė karto nebuvo palikę aikštės be įvarčio. Net aštuoniuose susitikimuose jie sugebėjo įmušti daugiau nei kartą. Ukrainiečiai per kelias draugiškas rungtynes nepasižymėjo gera gynyba.
Rungtynių pradžioje vyravo kiek atsargesnis futbolas, per pirmąsias 20 minučių kamuolys nė karto nesmūgiuotas į vartų plotą. Tačiau vėliau žaidimas tapo atviresnis. Ukrainiečiai turėjo teritorinę persvarą, kelis kartus turėjo neblogų progų, tačiau pavojingiausią epizodą sukūrė švedai, kai Z.Ibrahimovičius 39 min. smūgiuodamas galva pataikė į virpstą.
Būtent po jo smūgio kamuolys atsidūrė Ukrainos vartuose. Vienas „The Guardian“ komentatorius, pirmajam kėliniui artėjant į pabaigą, bandė įgelti Z.Ibrahimovičiui teigdamas, kad jis yra labiausiai pervertintas pasaulio žaidėjas, sugebantis pasiųsti kamuolį tik į vidutiniokų vartus. Tačiau taiklus Z.Ibrahimovičiaus smūgis pažadino žvėrį, kurio vardas A.Ševčenka.
Andrijus atrodė toks pat kaip geriausiais savo laikais – degantis aistra futbolui, kovojantis dėl kiekvieno kamuolio, sugebantis atsidurti ten, kur labiausiai reikia ir, kas svarbiausia, preciziškai išnaudojantis savo galimybes. Jei du įvarčius įmušęs A.Ševčenka ir toliau demonstruos tokią formą, ukrainiečiai turi šansų įkąsti ir prancūzams, ir anglams.
Rungtynių nusivylimas
Išrinkti vieną labiausiai nuvylusį futbolininką sunku. Nežibėjo abiejų ekipų gynyba. Z.Ibrahimovičius pirmajame kėlinyje apskritai buvo paliktas vienas prieš vartininką, ir tik fortūna išgelbėjo ukrainiečius nuo įvarčio artėjant pertraukai. Antrajame kėlinyje ukrainiečiai jį irgi pražiopsojo ir praleido įvartį.
Švedų gynėjai ne kartą užsiėmė prastas pozicijas. Abu A.Ševčenkos įvarčiai taip pat iš dalies yra pozicinių gynėjų klaidų padarinys. Mušant antrąjį įvartį, aplaidžiai sužaidė artimąjį virpstą turintis dengti švedų gynėjas. Tad tiek E.Hamrenas, tiek O.Blochinas turės ką veikti iki kitų rungtynių.
Išvados
Ukrainiečiai žavėjo pasitikėjimu savo jėgomis, aistra kovoti ir komandine dvasia. Bet rungtynių pabaigą turėjo žaisti ramiau. Panašu, kad, pirmaudami ukrainiečiai prarado koncentraciją ir įsivėlė į atvirą futbolą tuo metu, kai kaip tik reikėjo sumažinti žaidimo tempą, o žaidimą perkelti į aikštės vidurį.
Ukrainiečių už tai vos nenubaudė aikštėje po keitimo pasirodęs Johanas Elmanderis, bet jam nepavyko smūgis. Švedai ukrainiečių klaidos neišnaudojo, tačiau tai nereiškia, kad tokių klaidų neišnaudos kiti.
