Savaitraštis „15min“ sudarė simbolines pirmenybių grupių etapo rinktines – geriausiųjų ir blogiausiųjų vienuolikes.
Geriausieji
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Svarbiausia akimirka: jei Ispanijos rinktinės vartininkas I.Casillasas nebūtų atrėmęs šio kroato I.Rakitičiaus smūgio, pasaulio ir Europos čempionai jau būtų namie. |
1. Ikeras Casillasas (Ispanija). Rungtynėse su Italija išgelbėjo komandą nuo pralaimėjimo, o dvikovoje su Kroatija – nuo ankstyvos kelionės namo. Pasaulio ir Europos čempionų gynyba nebuvo ideali, bet tada, kai labiausiai reikėjo, ispanus gelbėjo kapitonas.
2. Mathieu Debuchy (Prancūzija). Turbūt ryškiausiai spindintis šiame čempionate krašto gynėjas. Prie dešiniosios šoninės linijos griauna viską, ką įmanoma sugriauti, o varžovų aikštės pusėje degina žolę nuolatiniais spurtais ir prasiveržimais. Sako, kad jau šią vasarą gynėjas iš Lilio kelsis į Anglijos „Premier“ lygą.
3. Pepe (Portugalija). Išaukštinimo vertas ne tiek dėl gynybos, – keturis įvarčius per trejas rungtynes praleidę portugalai nėra šio žanro genijai, – o dėl savo žygių varžovų baudos aikštelėse. Vokiečiams portugalų vidurio gynėjas vos neįmušė, kai iššovė į skersinį, o rungtynėse su Danija įskraidino pirmąjį įvartį.
4. Matsas Hummelsas (Vokietija). Vokiečių vartininkas Manuelis Neueris turi mažai darbo, o tai – pirmiausia gynėjų nuopelnas. Treneris Joachimas Lowas ilgai svarstė, ką pastatyti gynybos širdyje greta Holgerio Badstuberio – patyrusį, bet pastaruoju metu žaidybinės praktikos neturėjusį Perą Mertesackerį ar su Dortmundo „Borussia“ Vokietijos čempionu dukart iš eilės tapusį M.Hummelsą. Pasirinko antrąjį variantą ir, atrodo, neapsiriko.
5. Fabio Coentrao (Portugalija). Viename atakų krašte portugalai turi Cristiano Ronaldo, kitame – Nani, bet ir tokioms žvaigždėms reikia krašto gynėjų paramos. F.Coentrao kairėje, kaip ir Joao Pereira dešinėje, tą paramą garantuoja.
6. Sami Khedira (Vokietija). Vokiečiai vieninteliai pirmajame etape laimėjo visas trejas rungtynes. Paprasta tiesa – laimi tas, kuris valdo aikštės vidurį. Vokietijos rinktinės svarbiausias kūrėjas yra Mesutas Ozilas, bet be Bastiano Schweinsteigerio, o juolab – S.Khediros jo kūrybai sąlygos nebūtų tokios palankios.
7. Yohanas Cabaye (Prancūzija). Kartu su Alou Diarra – žmogus, sėkmingai kovojantis dėl prancūzų teisės šeimininkauti aikštės viduryje. Žaidėjas, apie kurį treneris Laurentas Blancas sako: „Tokiems kaip jis ilgai aiškinti nereikia“. Tikra tiesa: pasakei – gipsas, padarysiu. Ne tik apsiginsiu, bet ir įmušiu – būtent Y.Cabaye pelnė vieną iš dviejų „mėlynųjų“ įvarčių per rungtynes su Ukraina.
8. Andrea Pirlo (Italija). Senas arklys vagos ne tik negadina, bet ir aria ją gražiai. Italijos rinktinės veteranas, kuriam patikėta atakuojančio vidurio saugo pozicija, per trejas rungtynes spėjo pasižymėti įvarčiu ir dviem rezultatyviais perdavimais.
9. Davidas Silva (Ispanija). Titulą ginančių čempionų komandoje atakuojančių krašto saugų svarba – didžiulė. Savo naštą jie neša stilingai. Kalbant apie dešinėje rungtyniaujantį D.Silvą daug išvedžioti nereikia – užtenka prisiminti jo rezultatyvų perdavimą Cescui Fabregasui per rungtynes su Italija arba įspūdingą įvartį, įmuštą airiams.
10. Andresas Iniesta (Ispanija). D.Silva – gražuolis. A.Iniesta – dar įspūdingesnis. Turbūt ne per drąsu bus teigti, kad jis – ryškiausia turnyro pirmojo etapo žvaigždė.
11. Mario Gomezas (Vokietija). Komandos pagrindinėje sudėtyje pakeitęs traumą ilgai besigydžiusį veteraną Miroslavą Klosę, vokiškas Super Mario prabilo įvarčiais – per pirmąsias dvejas rungtynes triskart siuntė kamuolį į varžovų vartus. Tris įvarčius pelnė ir kitas puolėjas – M.Gomezo bendravardis Mario Mandžukičius, bet Vokietijos rinktinės snaiperio įvarčiai atnešė komandai bilietą į ketvirtfinalį, o kroato – ne.
Blogiausieji
1. Wojciechas Szczęsny (Lenkija). Pirmose rungtynėse su graikais suklydo ir leido varžovams įmušti, po to užsidirbo 11 metrų baudinį bei raudoną kortelę. Tuo čempionatas jaunam lenkui ir baigėsi.
2. Gregory van der Wielis (Olandija). Teoriškai – juolab kad tai yra įprasta – turėjo ne tik apsiginti dešiniajame krašte, bet ir padėti Arjenui Robbenui naikinti varžovų gynybą. Nieko panašaus – G.van der Wielio kontroliuojamoje teritorijoje varžovai šeimininkavo kaip namie, o per rungtynes su portugalais šių puolėjas Helderis Postiga dar ir idealų perdavimą iš olandų gynėjo gavo. Neįmušė – oranžiniams pasisekė.
3. Sergejus Ignaševičius (Rusija). Ne gynėjai kalčiausi dėl to, kad rusai susimovė, bet tai, jog būtent S.Ignaševičiaus klaida graikui Georgiui Karagouniui leido įmušti įvartį, pasiuntusį Dicko Advocaato komandą namo, krito į akį ir analitikams, ir sirgaliams.
4. Richardas Dunne'as (Airija). Per trejas rungtynes airiai praleido devynis įvarčius – daugiau nei bet kuri kita komanda. Taip, klaidų neišvengė vartininkas Shay Givenas, bet jei jis nebūtų gelbėjęs komandos, praleistų įvarčių statistika būtų buvusi dviženklė. Labiausiai patyręs airių vidurio gynėjas R.Dunne'as šįkart ne varžovų puolėjams siaubą kėlė, o skaičiavo praleistus įvarčius.
5. Stephenas Wardas (Airija). Turbūt silpniausia grandis beviltiškoje airių gynyboje. Kairiojo gynėjo perdavimas kroatui Nikicai Jelavičiui, po kurio šiam liko tik įmušti kone nuo vartų linijos, neabejotinai yra vienas ryškiausių šio čempionato nesąmonių muziejaus eksponatų.
6. Markas van Bommelis (Olandija). Iki šiol jis buvo patikimas atraminis saugas. Po šio čempionato – tik trenerio Berto van Marwijko žentas, padėjęs uošviui nuleisti pasaulio vicečempionų komandą į dugną.
7. Romanas Širokovas (Rusija). Pradžia buvo daug žadanti – įvartis į čekų vartus rungtynėse, kurias rusai laimėjo triuškinamai. Bet vėliau nei lenkams, nei graikams rusai ir jų vidurio saugai, tarp kurių R.Širokovas – viena svarbiausių figūrų, savo sąlygų primesti nesugebėjo.
8. Andrejus Aršavinas (Rusija). „Nepateisinome jūsų lūkesčių? Jūsų problemos“. Taip pareikšdamas sirgaliams Rusijos rinktinės lyderis pabandė įrodyti, kad geriausia gynyba – puolimas. Tiesą sakant, gal futbolininkas ir teisus. Argi problema rinktinė, kai artimiausia perspektyva – grįžti trinti Londono „Arsenal“ suolo arba vėl susirinkti žaislus ir trenktis kur nors įrodinėti savo vertę dirbant pagal nuomos sutartį?
9. Arjenas Robbenas (Olandija). Klausimas – ar žaidžiant „PlayStation“ šis kairiakojis yra valdomas pultu, ar, nepriklausomai nuo jūsų pageidavimų, daro tą patį, ką aikštėje – tempia kamuolį nuo šoninės linijos iki baudos aikštelės ir žiebia jį į tribūną – kažkur tarp 14-tos ir 19-tos eilės? Europos čempionate A.Robbenas elgėsi tik taip.
10. Johanas Elmanderis (Švedija). Šis puolėjas žaidė epizodiškai, bet rungtynių su Ukraina pabaigoje nepasinaudojo proga, kai nepataikyti į vartus buvo gerokai sunkiau nei pataikyti. Dabar lieka tik spėlioti, bet kas žino – gal švedai vis dar būtų čempionate, jei J.Elmanderis tąsyk būtų įmušęs.
11. Robinas van Persie (Olandija). Puolėjas, kurį pikti dėl nesėkmių tėvynainiai priskyrė prie uošvio ir žento klano. Žmogus, išstūmęs iš sudėties Klaasą Janą Huntelaarą, kuris, daugelio olandų nuomone, būtų įmušęs krūvą įvarčių, jei būtų žaidęs. R.van Persie įmušė vokiečiams. Bet taškų tas įvartis neatnešė, o sirgaliams labiau įsiminė progos, kurias rezultatyviausias Anglijos „Premier“ lygos žaidėjas iššvaistė.
