Dienos rungtynės
Italija – Kroatija 1:1 (1:0)
Įvarčiai: 39 min. A.Pirlo (Italija), 72 min. M.Mandžukič (Kroatija)
2012.06.14 d. C grupė, Poznanė, Lenkija
Komanda, kuri turi rimtų ketinimų laimėti čempionatą privalo demonstruoti gerą žaidimą prieš kiekvieną varžovą. Daugelis ekspertų liaupsino italus po varžybų su pasaulio ir Europos čempionais, tačiau žinome, jog istoriškai ispanai yra parankus varžovas italams. Visai kas kita – kroatai. Jie prisitaiko prie italų, atiduoda iniciatyvą, kantriai laukia, o vėliau agresyviai reaguoja. Taip nutiko ir Poznanėje.
Italijos rinktinės treneris Cesare Prandellis varžyboms pasirinko savo mėgstamą 3-5-2, o Slavenas Biličius kiek modifikuotą po paskutinių varžybų 4-4-2 schemą. Jis atitraukė Luką Modričių kiek giliau į aikštės vidurį, o puolėjui Mario Mandžukičiui liepė žaisti 10-jo numerio pozicijoje, palikdamas vienintelį Nikicą Jelavičių puolimo smaigalyje. Tikslas buvo aiškus – neleisti italams laisvai žaisti aikštės viduryje, ypatingą dėmesį skiriant Andrea Pirlo.
 |
| Italijos ir Kroatijos rungtynių analizė |
Visą sezoną žibėjęs „Juventus“ klubo saugas A.Pirlo yra akivaizdus Italijos lyderis, skirstantis kamuolius komandos draugams, organizuojantis puolimą. S.Biličius žinojo, jog norint pristabdyti savo varžovus, reikia neleisti laisvai kamuolį perdavinėti būtent šiam žaidėjui. Varžybų pradžioje ši užduotis buvo patikėta M.Mandžukičiui ir reikia pasakyti, jis savo darbą atliko puikiai. Tačiau po 10-15 min. A.Pirlo sugebėjo palikti jį dengiantį žaidėją už nugaros ir ilgais-trumpais perdavimais „maitinti“ komandos draugus kamuoliais. Kroatams tuo metu trūko savojo lyderio L.Modričiaus, kuris labiau rūpinosi gynybiniais veiksmais, nei dalyvavo retose savo ekipos atakose.
 |
| Taktinis išsidėstymas |
Buvo nutarta laukti italų savo aikštės pusėje ir kaip galima greičiau kontr-atakuoti. Tokių išpuolių metu kroatai išsidėstydavo 3-3-4, greitai judėjo kraštais, tačiau visas pavojus čia ir pasibaigdavo, nes italai patikimai apsigindavo laimėdami dvikovas dėl kamuolio ar perimdami skersuotą perdavimą. Pirmasis kėlinys priklausė italams. Puolime „už kamuolio“ kabinosi Mario Balotellis, Antonio Cassano, pavojingai atakavo vartus. Kaip visuomet aktyvus Claudio Marchisio. Tačiau baudos smūgiu įvartį pelnė šių varžybų didvyris A.Pirlo.
Pertraukos metu didesnį darbą atliko treneris S.Biličius. Jis „pakėlė“ L.Modričių kiek į viršų, M.Mandžukičių pastūmė toliau į priekį, o Ivaną Rakitičių link vidurio prie A.Pirlo. Šis nebeturėjo tiek laisvės, italų puolantieji tapo atkirsti ir jų žaidimas tapo ne toks pavojingas. Kamuolius rinkosi kroatai, kurie išnaudodami prie atakų vis dažniau prisijungiantį L.Modričių, aktyvius krašto gynėjus, aukštus puolėjus, pradėjo labai realiai pretenduoti į rezultato išlyginimą.
Būtent po perdavimo iš kairiojo atakos krašto ir Giorgio Chellini klaidos savo baudos aikštelėje M.Mandžukičius pelnė įvartį. Nors C.Prandellis atliko tradicinius keitimus, tai žaidimo nepagyvino. Bene svarbiausiais S.Biličiaus žaidėjais buvo energingi krašto gynėjai Ivanas Striničius bei Darijo Srna. Tokiais jie išliko visų varžybų metu. Tik nedaugelis trenerių savo krašto gynėjams leidžia taip pulti šio čempionato metu. Reikia pagirti S.Biličių.
Varžybos įrodė, koks talentingas yra Kroatijos rinktinės treneris (pasisekė jį prisiviliojusiam Maskvos „Lokomotiv“ klubui), italams sunku žaisti su teoriškai silpnesniais, kovingais varžovais, kuomet reikia patiems griauti priešininkų gynybą, o A.Pirlo žaidimas yra didžioji komandos sėkmės priežastis. Dabar viskas yra kroatų rankose, jiems „tereikia“ gerai sužaisti su ispanais.
Straipsnį parengė FK „Navigatoriai – LT Aqua“, www.navigatoriai.lt
