1. Neperšokęs duobės...
Laimi tas, kas įmuša pirmas. Aukščiausio lygio futbolui tai nėra konstanta – tik tendencija, kuri dažniau pasiteisina nei sprogsta tarsi muilo burbulas. Šiame čempionate – viskas priešingai.
Prancūzams užteko devynių minučių, kad išlygintų rezultatą rungtynėse su anglais. Ispanams dvikovoje su italais – trijų. Švedai pirmavo prieš Ukrainą antrojo kėlinio pradžioje, bet po aštuonių minučių du veterano Andrijaus Ševčenkos įvarčiai jau buvo viską apvertę aukštyn kojomis. Čempionato šeimininkai laimėjo.
Graikai ne tik išsikapstė, bet ir vos nelaimėjo prieš lenkus, nors vytis jiems teko varžovus, turinčius ir įvarčio persvarą, ir žaidėjo pranašumą. Danai sugebėjo išlyginti rezultatą dvikovoje su Portugalija, nors prieš tai buvo praleisti du įvarčiai be atsako. Portugalai rungtynių pabaigoje pergalę išplėšė, bet rungtynės ir vėl perša išvadą – šiame čempionate „op“ gali sakyti tik tada, kai nuaidi finalinis teisėjo švilpukas.
2. Ar jie pasaulio vicečempionai???
Didžiausia nemaloni žaidybinė staigmena čempionato starte – beviltiški olandai. Jie neskrajoja – jie sunkiai šliaužioja po aikštę.
Du pralaimėjimai ir logiška išvada – jeigu stebuklas neįvyks, oranžiniai važiuos namo po grupių turnyro.
Kalbama apie vidinius konfliktus, apie šeimos klaną, kurio galva treneris Bertas van Marwijkas begėdiškai proteguoja savo žentą saugą Marką van Bommelį, apie atsarginių vaidmenis gavusių saugo Rafaelio van der Vaarto ir puolėjo Klaaso Jano Huntelaaro nepasitenkinimą. Kad ir kaip būtų, viskas tikrai blogai. Nuo to tik smagiau olandų varžovams mirtininkų grupėje.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Klubiniame sezone kone visus priešininkų vartininkus nuskriaudęs C.Ronaldo Europos čempionate net į kamuolį nepataiko. |
3. Be puolėjų
Tokį eksperimentą pirmose savo rungtynėse išbandė pasaulio ir Europos čempionų ispanų treneris Vicente Del Bosque, leidęs į aikštę atakuojančius krašto žaidėjus Davidą Silvą ir Andresą Iniestą, o tarp jų, atakos smaigalyje, įkurdinęs ne Fernando Torresą, Fernando Llorentę ar Alvaro Negredo, bet saugą Cescą Fabregasą.
Žaisdami tokia schema ispanai įmušė į Italijos rinktinės vartus – faktas. Bet faktas ir tai, kad bene du trečdalius savo progų jie sukūrė rungtynių pabaigoje, kai C.Fabregasą pakeitė F.Torresas. Tiesa, tas pats F.Torresas dviejų puikių progų nesugebėjo paversti įvarčiais. Ar eksperimentuojama bus ir toliau? Klauskite V.Del Bosque.
4. Vis dar ne L.Messi
Portugalų lyderis Cristiano Ronaldo į čempionatą atvyko pretenduodamas tapti turnyro superžvaigžde. Bet pirmose rungtynėse vokiečiams jį pavyko suvaldyti, o antrose C.Ronaldo prie danų vartų nerealizavo tokių progų, kad buvo sunku patikėti, jog tai – žaidėjas, praėjusiose Ispanijos pirmenybėse siuntęs kamuolį į vartus 41 kartą.
Varžovų sirgaliai smaginosi skanduodami pagrindinio C.Ronaldo varžovo dabartiniame pasaulio futbolo olimpe vardą: „Messi! Messi!“, o portugalas į tai reagavo skausmingai, spaudos konferencijoje primindamas, kad Lionelis Messi pernai blankiai sužaidė Amerikos čempionate savo tėvynėje Argentinoje. Taip ir buvo. Bet ar tik portugalų mirtinam ginklui nereikėtų pasižiūrėti į veidrodį, užuot nagrinėjus futbolo istoriją?
5. Rusų žvaigždė
Prieš čempionatą daug diskutuota apie tai, kas galėtų tapti rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Mario Gomezas iš Vokietijos ar olandas Robinas van Persie? O gal C.Ronaldo ar lenkas Robertas Lewandowskis?
Per pirmuosius du turus tris įvarčius – tiek pat, kiek lažybininkų favoritas M.Gomezas – įmušė jaunas Rusijos rinktinės puolėjas Alanas Dzagojevas. Tas pats, kuris per pusantrų metų trukusį pastarąjį Rusijos futbolo sezoną Maskvos CSKA varžovus baudė vos penkiais tiksliais smūgiais.
Įsižiebė nauja žvaigždė? Pažiūrėsime.
6. Politinis futbolas
Galima drąsiai teigti, kad tokio politizuoto futbolo čempionato iki šiol dar nebuvo. Ukrainiečiai prie stadionų rėkauja apie įkalintos buvusios savo premjerės Julijos Tymošenko teises. Vakarų žmogaus teisių gynėjai dar prieš pirmenybes ėmė raginti sirgalius būtent dėl šios priežasties ignoruoti varžybas.
Rusai surengė savo šalies dienai skirtą eiseną Varšuvoje būtent tą vakarą, kai jų komanda žaidė su Lenkija. Lenkai reagavo skausmingai, ir eitynės baigėsi muštynėmis.
Rusijos žiniasklaida iš karto ėmė vieningai rypauti, kad juos, vargšus, skriaudžia lenkų futbolo chuliganai. Bet tada kyla klausimas: kodėl tiek daug lenkų atsidūrė ligoninėse ir toks solidus skaičius Rusijos piliečių – policijos nuovadose? O gal ir po rungtynių su čekais Rusijos sirgaliai lenkų stadiono apsaugininkų nemušė? Gal šie patys save iki kraujo apskaldė?
Kita vertus, nėra šventi ir lenkų ultros. Kalbama, kad jie visais įmanomais elektroninio pašto adresais išplatino tekstus anglų ir rusų kalbomis. Šiuose laiškuose tyčiojamasi iš sovietinių simbolių kūjo ir pjautuvo bei teigiama: „Mūsų šalis – mūsų taisyklės“. Lieka konstatuoti – kare kaip kare.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų aistruolių eitynės Varšuvoje virto kruvinu mūšiu su lenkų „kolegomis“. |
7. Fobijos
Apie jas daug kalbėta prieš čempionatą. UEFA prezidentas Michelis Platini grūmojo vadinamąja „nulinės tolerancijos“ lazda rasistams.
Rasistinių išpuolių buvo. Po treniruotės prieš pirmenybes skundėsi juodaodžiai Olandijos rinktinės žaidėjai, per rungtynes buvo užgauliojami Italijos rinktinės puolėjas Mario Balotelli ir Čekijos komandos gynėjas Theodo'as Gebreselassie.
Bet incidentų mažiau negu buvo galima tikėtis. Be to, organizatoriai – lenkai ir ukrainiečiai – negali prisiimti atsakomybės už ispanų sirgalių elgesį per rungtynes su Italija ir už rusų – per šių dvikovą su čekais.
Tie Vakarų Europos sirgaliai, kurie neišsigando rasistinio baubo, ir Lenkijoje, ir Ukrainoje dabar atrodo patenkinti. Dauguma tų, kurie buvo gąsdinami, jog taps Rytų Europos rasistų aukomis, pakalbinti viešai sako: gandai – perdėti.
Kita vertus, netolerantiškas pasirodė ir anksčiau skandalingu elgesiu garsėjęs Italijos rinktinės puolėjas Antonio Cassano. Į klausimą apie tai, ar tarp jo komandos draugų yra gėjų, futbolininkas išreiškė tikėjimą, jog ne, bei sustiprino savo atsakymą nelabai padoriu žodžiu. Teko atsiprašyti.
8. Vyrai žaidžia, moterys vaidijasi
Prieš pirmenybes bene ryškiausios artėjančio „Euro-2012“ žvaigždės buvo ukrainiečių moterų organizacijos „Femen“ aktyvistės. Jos nuogomis krūtinėmis gulė ant per Ukrainą keliaujančią būsimiems čempionato laimėtojams skirtos taurės, vadino M.Platini svarbiausiu Europos suteneriu ir tikino, jog kovoja prieš prostitucijos bangą, kuri plūstelės į jų šalį kartu su futbolu.
Čempionatui prasidėjus aktyvistės Lenkijoje net niekuo dėtus sirgalius atakavo gesintuvų putomis. Tiesą sakant, nuoseklumo nedaug – kovotojų už seksualinę dorovę šūkis neturėtų būti: „Fuck Euro“ (jų lūpose tai skamba maždaug taip: „fak jevra“).
Nuoseklesnės yra Lenkijos prostitutės, kurios, skelbdamos karą „Femen“, irgi viešai siūbavo nuogomis krūtimis, bet savo norus suformulavo labai aiškiai: „Dinkite iš mūsų verslo.“
Aistros, matyt, kunkuliuos ir toliau. Moteriški reikalai, sunku juos supaisyti.
9. Turtuolis – vargšas
Portugalijos rinktinės viena diena viešbutyje kainuoja per 80 tūkstančių eurų. Eurų, kuriuos pasiima... Atspėjote, lenkai. Lenkija priglaudė 11 užsienio rinktinių, Ukraina – tik tris. Taip yra, nors ir vienoje, ir kitoje šalyje pirmajame etape žaidžia aštuonios komandos.
Suprantama, kad paslaugų kokybė dabartinį čempionatą rengiančiose valstybėse yra prastesnė nei Austrijoje ir Šveicarijoje, kur vyko „Euro-2008“. Bet šįkart skirtumas tarp dviejų šalių – aiškiai matomas, ir užsieniečiai greitai tai pastebėjo.
Pasaulio vicečempionai olandai aikštėje ne skrajoja, o šliaužioja.
Faktas – kai bus suraikytas finansinis čempionato pyragas, neišvengiamai paaiškės, jog lenkai į savo lėkštę įsivertė didesnę jo dalį.
10. Dėmesio – yra pigių bilietų
Politiniai aspektai ir viešas spalvų sutirštinimas prieš čempionatą vis dėlto turėjo įtakos bilietų rinkai. Įtakos, kuri turėtų džiuginti sirgalius, iš anksto nepasirūpinusius galimybe nuvykti į varžybas, bet vis dar neatsisakiusius svajonės būti ten.
Interneto aukcionuose į rungtynes, kuriose, aišku, nežaidžia Lenkijos ar Ukrainos futbolininkai, bilietus prieš porą dienų buvo galima įsigyti vos už kelis eurus. Tų, kurie juos užsisakė, bet jais nepasinaudojo, Europoje yra labai daug.
Suprantama, kad aistruolio išlaidos – ne tik bilietai į rungtynes. Reikės pasirūpinti ir nakvyne, ir kasdienėmis išlaidomis, kurios čempionato metu gerokai ūgtelėjo ir Ukrainoje, ir Lenkijoje.
Bet šansas sudalyvauti šventėje vis dar yra. Nedvejokite. Arba džiaukitės prie televizorių ekranų. Čempionato intriga tokia, kokios seniai nebuvo.
