Dienos varžybos
Vokietija – Portugalija 1:0
Įvarčiai: 72 min. M.Gomezas (Vokietija)
2012.05.09 d. B grupė, Lvovas, Ukraina
 |
| Pradinė komandų taktika ir statistika |
Šios dvi komandos buvo susitikusios praėjusio Europos futbolo čempionato ketvirtfinalyje, tuomet pergalę šventė Vokietija (3:2). Rungtynės išsiskyrė įvarčių gausa, dideliu intensyvumu, todėl daugelis analitikų, sirgalių kažko panašaus tikėjosi ir vakar Ukrainoje.
Vokietijos treneris Joachimas Loewas išrikiavo jau tradicine tapusia taktinę schemą 4-2-3-1, paremtą plačiu žaidimu, krašto saugų išnaudojimu, perdavimais į centrą puolėjui. Portugalija taip pat pasirinko savo tradicinę schemą 4-3-3, su trimis puolančiaisiais žaidėjais atakų smaigalyje.
Vokietija varžybas pradėjo labai intensyviai, spausdama varžovus netgi jų aikštelės pusėje, formuodama trijų-keturių žaidėjų „dėžutes“ prieš varžovą su kamuoliu. Tai leido jiems itin greitai atsikovoti prarastą kamuolį ir tarsi „Barcelona“, trumpais perdavimais jį skirstyti savo komandos draugams.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Cristiano Ronaldo |
Portugalai atrodė kiek išmušti iš sau įprasto žaidimo ritmo ir net iš tolo nepriminė „Europos brazilų“. Vokiečiai kamuolį kontroliavo 64 procentus pirmajame kėlinyje, į vartų plotą pasiuntė du kamuolius, kai portugalai nė vieno.
Vokietijos žaidimas puolime tradiciškai turėjo remtis Bastiano Schweinsteigerio, Mezuto Ozilo, Lukaso Podolskio, Thomaso Mullerio, Mario Gomezo kvintetu. Tačiau Portugalijos centro gynėjų – bokštų Pepe ir Bruno Alvešo bei atraminio saugo Miguelio Veloso dėka, M.Ozilas, M.Gomezas buvo išjungti iš žaidimo didžiąją dalį rungtynių.
Nepaisant to, likęs trikampis veikė puikiai. L.Podolskis atliko tris smūgius link vartų per pirmas 30 minučių ir nuolat kėlė pavojų portugalams savo reidais kairiajame atakos krašte. Kitoje pusėje T.Mulleris darė tą patį. Įdomu tai, jog žaisdami plačiai, vokiečiai iš krašto į centrą kamuolius siuntė žemais perdavimais, nors turėjo aukštą puolėją M.Gomezą.
Portugalų gretose išsiskyrė Cristiano Ronaldo ir Fabio Coentrao. Jų duetas kairiąjame savo komandos krašte kėlė grėsmę Manuelio Neuerio vartams. Pačioje varžybų pradžioje atakose buvo pastebimas dar ir Helderis Postiga, tačiau Matsas Hummelsas jį greitai “užtemdė”.
Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausias demesys prieš varžybas buvo skiriamas C. Ronaldo. Ar jis sugebės sužaisti kaip tikras lyderis vesdamas komandą į priekį ar nepasislėps savo šešėlyje svarbiose varžybose? Didžiuliai su juo siejami lūkesčiai buvo pagrįsti, nes klubiniame lygyje jis žaidžia savo geriausią futbolą, per pastaruosius tris sezonus karališkąjame Madrido „Real“ įmušęs 146 įvarčius per 144 varžybas. Įspūdinga!
Mūsų nuomone, „Real“ žvaigždė sužaidė geras varžybas, atliko gerus perdavimus. Kai tik jis gaudavo kamuolį, kildavo grėsmė prie varžovų vartų. Išskiriame kitą problemą – tai kaip pati Portugalijos komanda jį išnaudojo ir ar ji buvo tinkamo lygio. Matėme, kad ne.
Mūsų nuomone, „Real“ žvaigždė sužaidė geras varžybas, atliko gerus perdavimus.
C.Ronaldo žybtelėjo tik keturis kartus visų rungtynių metu (18, 49, 64, 82 minutėmis), kitu laiku jis turėjo stebėti kaip jo komandos draugai ginasi arba varžovai perima jam skirtą kamuolį. Trūko jam adresuotų gynejų liniją draskančių perdavimų. Tokį jis gavo tik vieną, tuomet jį dengęs Jeromas Boatengas turėjo daug vargo, kad likviduotų pavojų neįtikėtinu šuolių portugalui po kojomis.
Kaip bebūtų keista, tačiau vokiečiai daug kūrę ir dominavę, realios progos pirmąjame kėlinyje neturėjo. Ją turėjo jų varžovai, kuomet Pepe po kampinio mušė į skersinį, o kamuolys atsimušęs „pabučiavo“ vartų liniją. Pirmą kartą šio čempionato metu, komandos į pertrauką išėjo neįmušusios nei vieno įvarčio.
Pertraukos metu didesnį įdirbį atliko portugalų treneris Joao Pinto. Tai jis pertvarkė savo komandą, leidęs išlyginti žaidimą, suteikęs savo komandai galimybes daugiau pulti.
Pirmiausia, J.Pinto išsprendė varžovų krašto saugų problemą. Atitraukęs savo saugus kiek atgal, liepęs jiems daugiau padėti krašto gynejams, jis neutralizavo L.Podolski, kiek „užgesino“ pirmąjame kėlinyje ryškiai žibėjusį T.Mullerį.
Tapus sunkiau kamuolį perdavinėti žemais-trumpais perdavimais, vokiečiai turėjo jį kelti į baudos aikštelę savo galingjam puolejui M.Gomezui. Nors perdavimų tikslumo rodikliai krito, tačiau vokiečiai pradėjo ieškoti savo puolėjo.
Nepažiūrėjus į pagrindinę komandų statistiką, norėtųsi pasakyti, jog vokiečiai nusipelnė pergalės. Tačiau taip nėra.
Portugalai atgijo, aikštėje pamatėme Nani, kuris dešinėje savo komandos pusėje pradėjo kelti grėsmę M.Neuerio vartams. Bet turime pripažinti, kad nors ir buvo pakeisti atakuojantys žaidėjai Portugalijos ekipoje, kokybės puolime trūko. Komandai būtų pravertę legendiniai Figo, Rui Costa. Tokių žaidėjų trūkumas „Europos brazilų“ tarpe buvo akivaizdus.
Kai jau atrodė, jog žaidimas išsilygina, portugalai atsigauna ir netgi perima iniciatyvą, vokiečiai padarė tai, ko jiems reikėjo – pelnė įvartį. Ironiška, bet tai buvo jų vienintelis tikslus smūgis antrąjame kėlinyje ir jis buvo lemiamas! Tai buvo smūgis galva, po aukšto perdavimo į baudos aikštelę.
Likus 15 minučių iki rungtynių pabaigos, portugalai kaip reikiant užgulė varžovų vartus, tačiau neišnaudojo savo progų. Trūko sėkmės ir kokybės. Nepažiūrėjus į pagrindinę komandų statistiką, norėtųsi pasakyti, jog vokiečiai nusipelnė pergalės. Tačiau taip nėra.
Portugalai niekuo nenusileido vokiečiams, netgi daugiau kartų mušė į vartus (12 prieš 11), daugiau kartų kėlė kampinius (11 prieš 2). Jie puikiai gynėsi pirmąjame kėlinyje, tačiau tapo pernelyg atviri ir pažeidžiami antrąjame. Vokiečiai turėjo vienintelę galimybę antroje rungtynių pusėje ir ja pasinaudojo. Ir vėl norime garsiai ištarti: “Koks nuostabus ir nenuspėjamas tas žaidimas – futbolas!”
Straipsnį parengė FK „Navigatoriai – LT Aqua“, www.navigatoriai.lt
