0. Kol kas nė vienai ekipai nėra pavykę apginti Europos čempionų titulo. Sovietų Sąjunga 1964 metais ir Vakarų Vokietija 1976 metais nukeliavo iki finalo ir turėjo galimybę apginti titulą, tačiau tai nepavyko.
0. Savaime suprantama, kad ir nė vienam žaidėjui nepavyko dukart išbėgti į aikštę pergalingai pasibaigusiame finale. Ikeras Casillasas, Sergio Ramosas, Andresas Iniesta, Xavi Hernandezas, Cescas Fabregasas, Davidas Silva ir Fernando Torresas – visi šie žaidėjai startinėje sudėtyje pradėjo 2008 metų Europos čempionato finalą. Xabi Alonso ir Santi Cazorla aikštėje pasirodė po keitimų.
Tad šie ispanų futbolininkai gali perrašyti istoriją. Kol kas dukart Europos čempiono medaliu 1972 ir 1980 metais džiaugėsi tik Vakarų Vokietijai atstovavęs Raineris Bonhofas, tačiau jis aikštėje nepasirodė.
13. Tiek žaidėjų dalyvavo dviejuose Europos čempionato finaluose. Valentinas Ivanovas, Viktoras Ponedelkinas ir Levas Jašinas su SSRS 1960 metais tapo čempionais, o po ketverių metų laimėjo sidabrą. Franzas Beckenbaueris, Uli Hoenessas, Seppas Maieris, Hansas Georgas Schwarzenbeckas ir Herbertas Wimmeris su Vokietija 1976 metais iškovojo antrąją vietą, o 1980 metais džiaugėsi čempionų laurais. Thomasas Hassleris, Thomasas Heleris, Jurgenas Klinsmannas ir Matthiasas Sammeris sidabru su Vokietijos rinktine tenkinosi 1992 metais, o po ketverių metų iškovojo čempionų vardą.
3. Tiek komandų vienu metu galėjo džiaugtis save tituluodamas tiek Europos, tiek pasaulio čempionais. Vakarų Vokietijos rinktinė Europos čempionatą laimėjo 1972 metais ir po poros metų pridėjo ir planetos čempionų titulą. Prancūzija 1998 metais iš pradžių laimėjo stipriausios pasaulio ekipos vardą, o po dviejų metų iškovojo pergalę ir Europos čempionate. Ispanija savo ruožtu triumfavo 2008 metų Europos čempionate ir 2010 metų planetos pirmenybėse. Nė vienai ekipai nepavyko laimėti trijų turnyrų iš eilės. Vakarų Vokietija buvo arti to, tačiau 1976 metų Europos čempionato finale po baudinių serijos nusileido Čekoslovakijai.
15. Tiek futbolininkų dalyvavo abiejuose finaluose, kuriuose jų komandoms pavyko iškovoti Europos ir pasaulio čempionų titulus. Vakarų Vokietijai abu kartus atstovavo Seppas Maieris, Franzas Beckenbaueris, Hansas Georgas Schwarzenbeckas, Paulis Leitneris, Uli Hoenessas ir Gerdas Mulleris. Prancūzijos rinktinei atstovavo Fabienas Barthezas, Marcelis Desailly, Bixente‘as Lizarazu, Lilianas Thuramas, Didier Deschampsas, Youris Djorkaeffas, Patrickas Vieira, Zinedine‘as Zidane‘as ir Christophe‘as Dugarry.
9. Ikeras Casillasas, Sergio Ramosas, Carlesas Puyolis, Joanas Capdevila, Andresas Iniesta, Xavi Hernandezas, Cescas Fabregasas, Xabi Alonso ir Fernando Torresas žaidė tiek 2008 metų Europos čempionato, tiek 2010 metų Pasaulio čempionato finale.
 |
| Andrea Pirlo |
27. Italijos atstovai Gianluigis Buffonas, Andrea Pirlo ir Daniele De Rossis gali prisijungti prie grupės futbolininkų, kurie tapo tiek pasaulio, tiek Europos čempionais. Be jau anksčiau paminėtų 24 futbolininkų, Dino Zoffas (Italija – 1968 ir 1982 metai) bei vokiečiai Thomasas Hassleris bei Jurgenas Klinsmannas (1990 ir 1996 metai) žaidė aikštėje jų komandoms triumfuojant svarbiausiuose tarptautiniuose turnyruose.
5. Tiek kartų Europos čempionatų finaluose prireikė pratęsimo.
- 1960 metai: Sovietų Sąjunga – Jugoslavija 2:1
- 1968 metai: Italija – Jugoslavija 1:1 (pakartotinis mačas 2:0)
- 1976 metai: Čekoslovakija – Vakarų Vokietija 2:2 (5:3 po baudinių serijos)
- 1996 metai: Čekija – Vokietija 1:2 (po auksinio įvarčio)
- 2000 metai: Prancūzija – Italija 2:1 (po auksinio įvarčio)
1. 1976 metų finale tarp Čekoslovakijos ir Vakarų Vokietijos įvyko pirmoji ir kol kas vienintelė per visus finalus baudinių serija. Lemiamą tašką įspūdingu smūgiu tuomet padėjo Čekoslovakijos žaidėjas Antoninas Panenka.
1. Vieno įvarčio skirtumas yra dažniausiai pasitaikanti baigtis Europos čempionatų finaluose. Nuo 1960 metų, kai startavo Europos pirmenybės, iki 2008 metų ispanų triumfo net septynios rinktinės laimėjo finalą vieno įvarčio persvara. 2008 metais ispanai finale laimėjo 1:0. 2004 metais graikai tokiu pat rezultatu įveikė Portugaliją. Visos likusios ekipos savo finalo dvikovas laimėjo rezultatu 2:1.
Vieno įvarčio skirtumas yra dažniausiai pasitaikanti baigtis Europos čempionatų finaluose.
2:0. Keturios komandos finalą laimėjo tokiu rezultatu. 1992 metais tą padarė Danija, 1988 metais – Nyderlandai, 1984 metais – Prancūzija ir 1968 metais per pakartotines rungtynes – Italija.
3:0. Tokiu rezultatu vokiečiai laimėjo 1972 metų finalą prieš Sovietų Sąjungą – iki šiol tai yra didžiausiu skirtumu pasibaigęs Europos čempionato finalas.
3. Trys komandos atsilikinėjo finalo metu, tačiau sugebėjo atsitiesti ir iškovoti pergalę. Paskutinį kartą 2000 metais tai dvikovoje su Italija padarė Prancūzija. 1996 metais tą patį padaryti pasisekė vokiečiams, o pirmajame finale pasivyti ir aplenkti jugoslavus sugebėjo ir sovietai. 1968 metais Italija atsilikinėjo dvikovoje su Jugoslavija, tačiau sugebėjo išplėšti lygiąsias 1:1. Tuomet italai 2:0 laimėjo pakartotinį susitikimą.
8. Iš aštuonių komandų, kurios per pirmąjį kėlinį sugebėjo susikrauti pranašumą, laimėti finalo nesugebėjo tik dvi. Ispanai (2008), Danija (1992), Nyderlandai (1988), Vakarų Vokietija (1980), Čekoslovakija (1976) ir Vakarų Vokietija (1972) iškovojo trofėjų. Tuo tarpu Jugoslavija 1960 metais po pirmosios rungtynių dalies pirmavo 1:0, tačiau galiausiai 1:2 pralaimėjo sovietams. Po aštuonerių metų ta pati Jugoslavija po pirmojo kėlinio 1:0 pirmavo prieš italus, tačiau vėliau leido jiems išplėšti lygiąsias ir iškovoti papildomas rungtynes.
4. Tai bus jau ketvirtas kartas, kai Europos čempionato finale žais komandos, kurios jau susitiko tarpusavyje tame pačiame čempionate. Ši tendencija kartojasi kas aštuonerius metus. 1988 metais Nyderlandai pirmose rungtynėse 0:1 pralaimėjo sovietams, tačiau finale juos įveikė 2:0. 1996 metais vokiečiai grupės etape įveikė čekus 2:0, o finale po pratęsimo triumfavo 2:1. 2004 metais Graikija turnyro atidarymo rungtynėse nugalėjo portugalus 2:1, o finale triumfavo 1:0.
36. Tiek įvarčių įmušta Europos čempionatų finaluose. 14 įvarčių buvo įmušti pirmajame kėlinyje, 19 – antrajame, likę trys – pratęsimo metu.
6. Ispanas Jesus Pereda yra greičiausio finalo įvarčio autorius. 1964 m. finale jis įmušė jau šeštąją minutę. Po poros minučių rezultatą išlygino Galimzianas Chusainovas ir tai tebėra antras greičiausias finalo įvartis istorijoje.
2. Šis Europos čempionato finalas yra pirmasis, kai komandos kapitonais yra abu vartininkai – Ikeras Casillasas ir Gianluigis Buffonas. 1934 metų pasaulio čempionato finale savo ekipų kapitonais buvo italas Gianpiero Combi ir čekoslovakas Fratišekas Planička.
 |
| Fernando Torresas |
5. Londono „Chelsea“ pora Fernando Torresas ir Juanas Mata gali prisijungti prie futbolininkų, kurie tais pačiais metais žaidė tiek UEFA klubinio turnyro finale, tiek Europos čempionato lemiamose rungtynėse. 1964 m. tą su Milano „Inter“ bei Ispanijos rinktine pasiekė Luisas Suarezas, 1988 metais su Eindhoveno PSV ir Nyderlandų komanda – Hansas van Breukelnas, Ronaldas Koemanas, Barry van Aerle ir Geraldas Vanenburgas.
Wimas Kieftas 1988 metų Čempionų taurės finale žaidė PSV, tačiau Europos čempionate finale žaidžiant Nydeerlandams liko ant atsarginių suolelio. Tas pats nutiko ir puolėjui Nicolasui Anelka, kuris 2000 metais laimėjo Čempionų lygą su Madrido „Real“, tačiau Europos čempionato finalą stebėjo nuo suolelio. N.Anelka komandos draugas Christianas Karambeu ant atsarginių suolo praleido abu finalus.
10. Tiek žaidėjų dalyvavo jų ekipai triumfuojant Europos taurės turnyre ir tais pačiais metais su nacionaline komanda pralaimėjo Europos čempionato finalą. Tai Seppas Mazeris, Hansas Georgas Schwarzenbeckas, Franzas Beckenbaueris ir Uli Hoenessas (1976 metais žaidė Miuncheno „Bayern“ ir Vokietijos rinktinėje), Ricardo Carvalho, Nuno Valente, Costinha, Maniche, Deco ir Paulo Fereira (2004 metais atstovavo „Porto“ ir Portugalijai).
1. Jei Ispanija laimės finalą, V.del Bosque bus vos antrasis treneris, sugebėjęs su ta pačia rinktine laimėti tiek Europos, tiek pasaulio čempionatą. Helmutas Schonas 1972 metais atvedė Vakarų Vokietiją ant Europos čempionato aukščiausios pakylos, o po poros metų laimėjo ir pasaulio pirmenybes. Jo vadovaujama Vakarų Vokietija 1966 metų pasaulio čempionate ir 1976 metų Europos čempionate buvo antra.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vicente del Bosque |
