Kaip mus „afarmlialy“
Kelionė, kurią man dovanojo „Carslberg“, prasidėjo su nuotykiais. Skridome per Maskvą, o ten savos taisyklės. Pareigūnai, paėmę mūsų, kaip tranzitinių keleivių, pasus, pusantros valandos tik vaikščiojo pirmyn atgal. Nors turėjome vizas, kažkodėl negalėjome eiti kaip visi keleiviai, pro muitinę. Kartu vykęs Martynas Starkus vis kursavo pasiteirauti, kaip gi tie mūsų pasai, ar spėsime į lėktuvą, skrendantį į Charkovą. Ir vis išgirsdavo tą patį atsakymą – „afarmliajim“ (forminam – liet.). Galiausiai „aformyli“, o mums žodis „afarmliajim” tapo kelionės šūkiu.
Antrasis lėktuvas vertas atskiro paminėjimo. Juokavom, kad tai senų laikų „Ikarus“ autobusas, tik su sparnais. Momentai, kai jis kilo ir leidosi, kėlė nemenką įtampą ir abejones dėl laimingos pabaigos... Tačiau užteko nusileisti Charkove, kur mus jau oro uosto prieigose pasitiko su šaltu „Carlsberg“ alumi, na pasakykit, ar gali būti geriau? :)
 |
| Evaldo Kadžio nuotr./Evaldas Kadys su olandų sirgaliais |
Mokami tualetai ir nemokami prezervatyvai
Važiuojant Charkovo pagrindine gatve, mus lydėjusi mergina pasakojo, kad čempionato metu miestas labai atsigavęs. Valdžia specialiai iš naujo išasfaltavo pagrindinę gatvę nuo oro uosto į centrą. Tuo piktindama miestiečius, kurie savo automobilius toliau sėkmingai laužo visose likusiose miesto duobėse.
Artėjant prie centro, Charkovas vis labiau „dažėsi“ oranžine spalva... Olandų aistruoliai nuo galvos iki kojų pasipuošę šia spalva priminė čia ne taip seniai vykusią oranžinę revoliuciją. Tik olandai tikėjosi revoliuciją parodyti futbolo aikštėje, gaila, bet neparodė... Tiesa, tada jie to dar nežinojo.
 |
| Evaldo Kadžio nuotr./Lietuviai gatvėje buvo apdovanoti nemokamais prezervatyvais. |
Kadangi mūsų viešbučio langai buvo tiesiai į sirgalių zoną, vos pasiekę jį, patraukėme pasidairyti ten. Čia mus pasitiko neįtikėtina oranžinės spalvos koncentracija... Olandų buvo tiek, kad sutikti portugalai atrodė lyg tiesiog ėję pro šalį ir patys kulniuodavo įsiamžinti su įspūdingai apsitaisiusiais priešininkų sirgaliais. Pastarieji ne tik buvo išsipiešę veidus, savo išmonę jie demonstravo skirtingai. Vieni vaikščiojo įsispraudę į oranžinius triko, kiti pasisiuvę specialius kostiumus, treti dabino galvas morkomis.
Juokingų akcentų netrūko ir miesto gatvėse. Visus iki vieno lauko tualetus, kurie, regis, tokiam skaičiui žmonių turėtų būti nemokami, sergėjo vietinės „močiutės“ ir už pasinaudojimą prašė po dvi grivinas. Kiti vertėsi dar originaliau – siūlė sirgaliams išdažyti veidus ar nupiešti vėliavėles. Tiesa, atvirkščiai nei sirgalių zonoje, tam charkoviečiai naudojo ne specialius dažus, o paprasčiausius flomasterius ir guašą... Tikiu, kad ir šiandien koks užkietėjęs sirgalius dar neatplauna veido.
Ko gero, reaguodami į nemažai diskusijų sukėlusias kalbas apie turistus medžiojančias vietines ukrainietes, gatvėse savanoriai dalino prezervatyvų pakuotes. Jas duodančios merginos tikino, kad „segodnia akcija“ (šiandien akcija – liet.).
Sirgalių svajonių zona
Kai atėjo laikas vykti į stadioną, pradžioje nerimavome, kad mus ten veža taip anksti, likus penkioms valandoms iki mačo. Kokie naivūs mes buvome! „Carlsberg“ pasirūpino, kad mums netrūktų nieko. Neabejoju, kad ten ir gulbės pieno buvo papilta, tiesiog aš per visas kitas vaišes iki jo nepriėjau.
Nesileisiu į detales pasakodamas, kiek ir kokių patiekalų mūsų puotai specialioje zonoje buvo patiekta, kaip ir apie padavėjus siūlančius šaltutėlį alų, ar futbolo vartus, į kuriuos spardydamas galėjai pasitikrinti taiklumą, ir stalo futbolą, kurį pliekėme. Mes viskuo naudojomės ir darėme tai pasimėgaudami, be jokios sąžinės graužaties.
 |
| Evaldo Kadžio nuotr./Evaldas Kadys: manimi labai rūpinosi |
Laikas bėgo žvėrišku greičiu. Kai mums pranešė, kad keliausime į stadiono zoną, kur galėsime pavaikščioti šalia aikštės ir pajusti stadiono dvasią iš vidaus, atrodė, kad atvykome čia prieš pusvalandį, nors buvome jau porą valandų...
Kai žengėme ant vejos, tribūnose buvę sirgaliai ėmė skanduoti. Jausmas neįtikėtinas. O aš pats negalėjau susivokti, kad nesapnuoju... Tiesą sakant, to nesuvokiu ir dabar, žiūrėdamas nuotraukas.
Vėliau mūsų laukė rungtynės Olandija-Portugalija. Man, žmogui, kuris buvęs daugių daugiausiai kelių tūkstančių sirgalių ošiančiame būryje, perpildytos tribūnos paliko neįtikėtiną įspūdį. Savo oranžinę spalva olandai buvo užpildę ištisus plotus tribūnų.
Deja, jiems tą vakarą nesisekė. Su Martynu vis patraukdavom per dantį Arjeną Robeną, kuris viso žaidimo metu komandos draugams visaip rodė, kad kamuolį reikia perduoti jam. Futbolininkų charakterius ir elgesį gali įvertinti tik stadione, per televizorių tokių detalių nepamatysi...
„Mirsiu-nepamiršiu“ akimirkos
Susitikimas su C.Ronaldo mūsų laukė iš karto po rungtynių. Tiesą sakant, spaudos konferencijoje jo teko šiek tiek palūkuriuoti, kupini emocijų mane lydėję komandos draugai jau pradėjo snūduriuoti. Man tuo tarpu adrenalinas kraujyje vis augo.
Pirmiausia pasirodė futbolo legenda Christianas Karembeu, kuris turi lemiamą žodį sprendžiant, kas tapo naudingiausiu mačo žaidėju. Ch.Karembeu nepasididžiuodamas paspaudė mums visiems rankas. Jaučiau, kaip širdis ima plakti vis smarkiau. Nors kokius tris kartus išklausiau, kada ir kaip turėsiu įteikti „Carlsberg“ naudingiausio žaidėjo taurę, negalėjau garantuoti, kad viską padarysiu, taip kaip lieptas.
Galiausiai pasirodė ir pats C.Ronaldo. Prieš pusvalandį matytas aikštėje ir dabar, jis man labai skyrėsi. Aikštėje atrodė didesnis ir stambesnio stoto, o gyvai – daug smulkesnis. Momento, kai pasakė mano pavardę ir užlipau įteikti jam taurės, neatsimenu. Pagavau save suprantant, kad sveikinuosi su pačiu C.Ronaldo...
Dabar nuolat galvoje sukinėdamas šviežutėlius įspūdžius, manau, kad visa ši kelionė – didžiausia dovana, kokią esu iki šiol gavęs. Su Martynu dar pajuokavome, kad gal ateis tokia diena, kai C.Ronaldo taps tokia legenda kaip Diego Maradona. Tada aš rodysiu nuotraukas savo anūkams ir vis dar negalėsiu patikėti, kad visa tai nutiko būtent man!
Dar kartą ačiū visiems, kurie už mane balsavo ir padėjo laimėti šį prizą, ir „Carlsberg“, kuris pildo futbolo sirgalių svajones!
P.S. Ateityje rekomenduoju visiems išmėginti jėgas „Carlsberg“ rengiamuose konkursuose, patikėkite manimi, tai įspūdžiai, kurių neištrins nei laikas, nei... atminties praradimas:)
