 |
Tačiau pamirškime juokus, nes pirmadienį Gdanske vis tik buvo užfiksuotas kitas rezultatas – ispanų pergalė, išsiuntusi kroatus namo.
Taktika
Prieš rungtynes kroatų strategas Slavenas Biličius kalbėjo, kad jo vyrai, norėdami iškovoti bilietą į ketvirtfinalį, privalo sužaisti geriausias savo gyvenimo rungtynes. Geriausią savo gyvenimo taktinę partiją turėjo sužaisti ir pats strategas. S.Biličius komandos strateginiame išdėstyme atliko kelis svarbius pakeitimus. Visų pirma, buvo sutankintas aikštės vidurys. Užmojo tikslas aiškus – apriboti ispanų veiksmų laisvę atakų užuomazgoje. S.Biličius vietoje puolėjo N.Jelavičiaus į aikštę išleido kairiojo saugo pozicijoje rungtyniavusį Danielį Pranjičių. Vietoje saugo Ivano Perišičiaus aikštėje išvydome gynėją Domogojų Vidą. Rungtynes Kroatija pradėjo taktine schema 4-2-3-1.
Tuo tarpu ispanų strategas Vicente del Bosque pasitikėjo tais pačiais žaidėjais, kurie antrosiose rungtynėse sutriuškino airius. Ispanai sekmadienį rungtyniavo sau įprasta taktine schema 4-3-3. Puolimo grandyje vėl rungtyniavo F.Torresas. Įdomu tai, kad paskutinėje dvikovoje su airiais Fernando kamuolį turėjo vos 38 sekundes, tačiau šių jam užteko penkiems smūgiams atlikti ir dviems įvarčiams pasiekti. Išvada aiški – geriems puolėjams nereikia su kamuoliu praleisti daug laiko, nereikia bereikalingų driblingų ar nieko neduodančių papildomų kamuolio lietimų. Geram puolėjui užtenka vieno ar dviejų lietimų ir kamuolys vartuose. Deja, F.Torresui to pirmadienį pakartoti nepavyko.
Dilema
Italai po pirmojo kėlinio pirmavo prieš airius 1:0, o tai reiškė, kad nulinės lygiosios kroatų netenkino. Tad S.Biličius turėjo nuspręsti, kada stiprinti komandos puolamąją grandį – ar nuo pat antrojo kėlinio pradžios, ar dar luktelėti. Buvo pasirinktas antrasis variantas ir kroatai nuo pat antrosios rungtynių pusės pradžios neskubėjo atsiverti ir rizikuoti praleisti ispanų greitą ataką.
Galiausiai didžiosios permainos atėjo 65 minutę ir S.Biličius nusprendė žaisti va bank. N.Jelavičius ir I.Perišičius kiek pagyvino kroatų ataką. Ypač tai pasakytina apie pastarąjį žaidėją.
Sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. To ir nesiruošiu daryti. Tačiau pats ispanų žaidimas nebuvo malonus akiai.
Geriausias žaidėjas
Ironizuojant galima teigti, kad ispanai parodė, kad bet koks įvartis jų netenkina – pirmadienį jie tiesiog užsimanė su kamuoliu įeiti į pačius vartus. Tą padarė Jesus Navas. Tačiau ne jis pirmadienį labiausiai yra vertas pagyrų ispanų gretose. Didžiausios ovacijos turėtų tekti ispanų vidurio saugas, apie kuriuos sukasi visas ekipos žaidimas. Būtent gainiodami Xavi, A.Iniestą, Xabį Alonso kroatų saugai ir gynėjai buvo priversti išeikvoti nemažai taip reikalingos energijos. Tai, kad varžovai priversti sunkiai vargti, kad perimtų kamuolį, yra didžiulis ispanų koziris, kuriuo nušaunami bent du zuikiai. Viena vertus, puolimas yra geriausia gynyba, nes be kamuolio varžovas vargiai ką nuveiks. Visų antra, oponentas priverčiamas daug dirbti be kamuolio.
Kroatų gretose pirmadienį didžiausių ovacijų buvo vertas ekipos žaidimui aikštės viduryje dirigavęs Luka Modričius. Būtent po jo perdavimo Ivanas Raikitičius turėjo auksinę galimybę išvesti kroatus į priekį. L.Modričiaus buvo pilna visur – tiek aikštės viduryje, tiek kraštuose, tiek atakos smaigalyje, tiek aikštės gilumoje. Pažiūrėję į jo sukartą distanciją aikštėje, nenustebsime – kroatas nenubėgo nė 10 kilometrų. Tačiau svarbiausia ne daug bėgti, tačiau priimti efektyvius sprendimus, o būtent tuo Luka ir pasižymėjo.
Tiki taka gali būti nuobodi
 |
| Auksinė Ivano Rakitičiaus galimybė įmušti |
Ispanai prieš rungtynes žadėjo kovoti tik dėl pergalės ir galų gale savo tikslą pasiekė. Sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. To ir nesiruošiu daryti. Tačiau pats ispanų žaidimas nebuvo malonus akiai. Londono „Arsenal“ strategas Arsenas Wengeras prieš kurį laiką nukalė auksinę frazę „sterilus dominavimas“. Ši frazė buvo skirta apibūdinti „FC Barcelona“ žaidimą, tačiau pirmadienį puikiai tiko ir ispanų rinktinei. Ispanai 65 proc. laiko kontroliavo kamuolį, tačiau kartais buvo panašu, kad jiems tik ta kontrolė ir terūpi. Trūko aštresnių atakų, kombinacijų, kurios užsibaigtų smūgiais į vartus. Neveltui būtent kroatai, o ne ispanai susikūrė pirmą šimtaprocentinę progą įvarčiui pasiekti.
Ispanams viskas baigėsi gerai, galima jiems pavydėti pasitikėjimo savo jėgomis, ramybės. Juk vienintelis kroatų įvartis, kai rezultatas dar buvo lygus, galėjo viską apversti aukštyn kojomis ir tada jau V.del Bosques vyrams būtų tekę gelbėtis nuo iškritimo. „Tiki taka dažnai gali priminti kino filmą, prikimštą kompiuterinių efektų. Šis filmas gali atrodyti techniškai nepriekaištingas, tačiau besielis ir labai labai nuobodus“ – ši „The Guardian“ komentatoriaus Steveno Hugheso frazė puikiai atspindi ispanų žaidimą pirmadienio mače.
F.Torresas, praėjusiose rungtynėse pelnęs dublį, dvikovoje su kroatais buvo sunkiai pastebimas. Realių progų pasižymėti ispanas apskritai neturėjo, tad kalbėti apie šio futbolininko atgimimą dar tikrai per anksti.
