Į stadioną sirgaliai pradedami įleisti likus kelioms valandoms iki rungtynių. Tam, kad patektum vidun, reikia praeiti griežtą kontrolę. Tiesa, į sirgalių zoną, kuri atvira visą parą, patekti kur kas sunkiau nei į patį stadioną.
„Net keista buvo, kad didesnę kontrolę teko praeiti, norint patekti į fanų zoną, nei į stadioną“, – stebėjosi L.Aržuolaitis, pridurdamas, kad buvo tikrinamas detektoriumi, teko atverti ir iškraustyti rankinėje buvusius daiktus.
Bilietas – beveik už dyką
Beje, prie įėjimo, kaip ir buvo galima tikėtis, laukė ir bilietų perpardavinėtojai. „(Bilietus – 15min.lt) parduoda labai nebrangiai. Bilietas jo neturėjusiam Andrejui, kuris mus Kijeve apgyvendino, į rungtynes tarp Švedijos ir Anglijos atsiėjo vos šimtą Ukrainos grivinų. Tai yra beveik 34 litai. Praktiškai dykai“, – šypsojosi futbolo aistruolis.
Jis prisipažino, kad mielai grįžtų pažiūrėti dar vienų rungtynių už tokią kainą ir pats, tik laiko, ko gero, tam padaryti pritrūks.
Švedų sirgaliai garsesni
Dar nepatekus į stadioną galima buvo nuspėti – „karaliaus“ švedų sirgaliai. Jau atsidūrus stadione galima buvo matyti aiškų kontrastą tarp Anglijos ir Švedijos sirgalių. Pastarųjų čia buvo gerokai daugiau.
„Stadione švedų gal penkis kartus buvo daugiau. Jie buvo žymiai garsesni“, – pasakojo L.Aržuolaitis.
Anot jo, kaskart anglams uždainavus, švedai netrukdavo jų permušti.
„Švedai ir atributikos atžvilgiu buvo labai pasiruošę. Jų sektorius buvo geltonut geltonutėlis“, – įspūdžiais iš Kijevo olimpinio stadiono dalijosi L.Aržuolaitis.
 |
| Lauryno Aržuolaičio nuotr./Lietuviai Ukrainoje |
Lietuviškas „labas“ – iš ukrainiečio lūpų
Būdamas Kijevo stadione Laurynas buvo maloniai nustebintas pažinties su ukrainiečiu, puikiausiai kalbančiu lietuviškai.
„Stovėjau eilėje prie alaus. Priėjo ukrainietis sirgalius ir sako man „labas“ lietuviškai“, – nuostaba dalijosi L.Aržuolaitis.
Išsikalbėjus su vyriškiu paaiškėjo, kad lietuvišką vardą turintis ukrainietis Mindaugas mūsų kalba „švariausiai“ šneka tėvo lietuvio dėka.
„Mindaugas gimė ir užaugo Ukrainoje. Jo motina ukrainietė, bet tėtis mokė lietuvių kalbos. Tiesa, kai kurių žodžių jis nežino. Turėjau ilgai aiškinti, ką reiškia „už dyką“, – juokėsi L.Aržuolaitis.
Anot jo, nepaisant kai kurių lietuviškų žodžių, kurie vyro ausiai yra svetimi, lietuviškai visą gyvenimą Ukrainoje praleidęs Mindaugas kalba be akcento, beveik idealiai.
Švedų sirgaliai: „Lietuva – gerai“
Buvo ir daugiau nuotykių su sirgaliais iš kitų šalių. Į Lauryno šaliką-trispalvę atkreipė dėmesį ne vienas švedų sirgalius.
„Priena ir klausia – kas čia per vėliava? Atsakau, kad Lietuvos. Jie žino Lietuvą. Sako – aaa Lietuva, gerai, liuks. Paspaudžia ranką ir nueina savais keliais“, – įspūdžiais dalijosi L.Aržuolaitis.
Šeštadienio rytą leisdamasis į metro Laurynas su kitais lietuviais sulaukė dar vieno švedų sirgalio dėmesio.
„Švedas pradėjo kviesti mus sugrįžti. Mes sakome, kad nesuprantame, o jis mums – aš maniau, kad jūs švedai, su savais sumaišiau“, – linksmą nuotykį pasakojo lietuvis.
Nakvynė nekainavo
Futbolo aistruolis iš Lietuvos džiaugėsi, kad neteko mokėti už nakvynę – mat keliavo su vienais aktyviausių Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių.
„Man reikėjo nakvoti tik vieną naktį, tai jie mane priėmė kartu. Nakvojome pas Andrejų, Kijevo Dinamo aistruolį“, – sakė L.Aržuolaitis.
Pasak jo, kadangi Vilniaus „Žalgirio“ ir Kijevo Dinamo fanų klubai draugauja, lietuviai futbolo aistruoliai svečioje šalyje buvo sutikti kaip savi.
„Tarp šių judėjimų egzistuoja keitimasis, pagalba. Nepažįstamas žmogus užleido savo butą Kijeve nemokamai. Pats, kad mums būtų patogu, išvyko pas motiną. Nors vieni kitų nepažinojome, jis nuolat skambino, teiravosi, kaip mums sekasi. Po varžybų mus parvežė namo“, – pasakojo L.Aržuolaitis.
