- Parodyta nedaug geltonų ir raudonų kortelių. Ar tai byloja apie švaresnį futbolininkų žaidimą?
- Taip, sutikčiau. Tam turėjo įtakos pridėti pagalbiniai ketvirtasis ir penktasis teisėjai, kurie dirbo prie vartų. Sunku pamiršti klaidą, kai nebuvo įskaitytas įvartis ukrainiečių naudai rungtynėse su anglais.
Vėliau paaiškėjo, kad kamuolys tikrai buvo kirtęs vartų liniją. Nepaisant to, papildomų teisėjų buvimas ties baudos aikštele labai prisidėjo prie to, kad čempionate žaidimas būtų švaresnis. Galbūt jie ne visada viską matydavo ir buvo abejotinų sprendimų, bet žaidėjai pasąmonėje, manau, jautė, kad negali vaidinti krisdami baudos aikštelėje ir reikalauti 11 metrų baudinio, nes juos stebi.
- Vis dėlto klaida Anglijos – Ukrainos rungtynėse atnaujino senas kalbas apie vartų technologiją. Ar jis jau nebus įgyvendinta?
- Girdėjome, kad po to, kai Ukraina buvo apvogta neįskaičius įvarčio, UEFA prezidentas Michelis Platini ir FIFA prezidentas Seppas Blatteris kalbėjo, kad įvarčių nustatymo technologija turi būti.
Neaišku, ar tikrai taip bus, bet jeigu kitos sporto šakos, kaip tenisas ar regbis naudoja tokias technologijas, tai kodėl to negalima naudoti futbole? Juolab, kad tai labai paprasta ir rungtynių metu nereikalauja jokių stabdymų ar pertraukų. Juk ukrainiečiai po šio čempionato, ir anglai po 2010 metų pasaulio čempionato, kuriame jiems nebuvo įskaitytas įvartis, tą nuoskaudą prisimins dar 50 metų. Nuolat kyla klausimų, kas būtų, jeigu būtų. To galima išvengti.
Juk ukrainiečiai po šio čempionato, ir anglai po 2010 metų pasaulio čempionato, kuriame jiems nebuvo įskaitytas įvartis, tą nuoskaudą prisimins dar 50 metų.
- Skeptikai tokias technologijas atremia žmogiškojo faktoriaus argumentu. Ar tikrai futbolas nuo to gali tapti automatiškas ir mažiau įdomus?
- Jeigu mes paskiriame ketvirtą ir penktą teisėjus, tai reiškia, kad mes vis tiek stengiamės sumažinti tą žmogiškąjį faktorių. Dabar matome, kad ši išeitis neveikia, nes jie vis vien daro tas pačias klaidas.
Technologijos tai gali lengvai išspręsti, ir manau, kad nuo to futbolas nenukentėtų. Aš esu prieš siūlomas papildomas pertraukėles rungtynių metu ir kitas naujoves. O vartų technologija tik padėtų išvengti nesusipratimų ir papildomo laiko neužimtų.
- Šis čempionatas buvo itin rezultatyvus, be to, daug įvarčių įmušta galva. Kas tai lėmė?
- Teko skaityti, kad net trečdalis įvarčių buvo įmušti galva. Manau, tai lemia besikeičianti futbolo taktika. Ypač po vakarykštės ispanų pergalės, gali būti, kad daug klubų ims žaisti naudodami taktiką be tikro vidurio puolėjo.
Komandos pasiekė labai aukštą lygį ir apžaisti priešininkus baudos aikštelėje darosi vis sunkiau. Besiginančios komandos studijuoja varžovų puolimą ir kompaktiškai žaisdamos sugeba apsiginti. Todėl įvaryti kamuolį į baudos aikštelę, jei tu nesi Ispanijos ar Vokietijos rinktinės žaidėjas, darosi vis sunkiau.
Kai yra susispaudžiama aplink baudos aikštelę, lieka erdvės kraštuose, iš kurių kitaip kamuolio nepasiųsi – tik aukštu perdavimu. O tuomet jau šansai yra lygūs, kas pasinaudos ir įmuš galva. Ypač, jei atakuojanti komanda turi aukštų žaidėjų. Puikiai tuo pasinaudojo Vokietija su Mario Gomezu.
- Ispanai parodė pavyzdį, kaip žaisti be vidurio puolėjo. Tačiau, ar šis išsidėstymas galioja tik tuomet, kai turi tokius pasaulinio lygio saugus kaip Xavi Hernandezas ar Andresas Iniesta?
- Nemanau, kad yra būtent taip. Tokia taktika nėra visiškai nauja. Treneriai pasirenka tokią taktiką, kokius žaidėjus jie turi. Taip, Ispanija šiuo atveju turi supersaugus, tačiau ir klubiniame futbole tokia taktika anksčiau buvo naudojama. „Manchester United“ 2008 metais didžiąją sezono dalį žaidė panašiai ir laimėjo Čempionų lygą. Tuo metu jie turėjo net tris pasaulinės klasės puolėjus – Wayne‘ą Rooney, Cristiano Ronaldo ir Carlosą Tevezą. Jie žaisdavo be tikro 9 numerio ir nuolat keisdavosi.
Dar anksčiau, 1998-aisiais ir keletą metų po to tokia taktika žaidė ir Maskvos „Spartak“, o treneris Olegas Romancevas tuo metu susilaukdavo daug kritikos.
Jo argumentas žaidimui be puolėjų buvo paprastas - puolėjų skaičius nelemia komandos žaidimo. Gali turėti aikštėje 3 ar 4 puolėjus, bet jei jų kamuolys nepasieks, nieko iš to nebus. Visą sezoną taip žaidė ir „Barcelona“. Tai, kad Jordi Albai pasirašius sutartį su šiuo klubu, Ispanijos rinktinėje yra 8 šio klubo žaidėjai, treneriui labai palengvino darbą. Nieko nereikėjo išradinėti, jie jau yra susižaidę.
- Pirmąjį ispanų įvartį finale pelnė Davidas Silva, kuris tuomet vienintelis aikštėje nebuvo nei „Barcelona“, nei Madrido „Real“ žaidėjas.
- Kadangi jis yra tikrai aukšto lygio žaidėjas, jam prie taktikos prisitaikyti labai lengva. Davidas Silva, mano nuomone, buvo vienas iš geriausių žaidėjų praėjusį sezoną Anglijos lygoje. Robinui van Persie pavyko įmušti daug įvarčių, bet man geriausias žaidėjas buvo D.Silva. Jis yra labai panašaus tipo žaidėjas kaip ir Xavi ar Andresas Iniesta.
- Jordi Alba tapo pirmuoju gynėju įmušusiu čempionato finale. Ar tai taip pat prisideda prie tendencijos, kad nyksta ryškus žaidėjų pozicionavimas?
Ateities žaidėjas – universalus žaidėjas
- Žinoma, visi kalba, kad ateities žaidėjas – universalus žaidėjas. Totalinis futbolas, susiformavęs prieš 30 metų, yra ateities futbolas. Ispanijos rinktinė ir „Barcelona“ klubas demonstruoja, kaip nyksta ribos tarp žaidėjų pozicijos.
„Barcelona“ praėjusį sezoną žaidė be kraštinių gynėjų, keičiasi ir centro gynėjo pozicija. Jie, turėdami daugiau erdvės aikštės viduryje, tampa žaidimo kūrėjais. „Barcelona“ žaidime į puolimą jungiantis Carlesui Puyoliui ir Gerardui Pique į jų vietą stodavo Sergio Busquetsas, kuris yra atraminis saugas, bet perimdavo ir vidurio gynėjo vaidmenį.
Vidurio saugai, kūrėjai, žaidę už puolėjo, kuriais anksčiau būdavo grindžiamas žaidimas, traukiasi į aikštės vidurį. Šioje pozicijoje žaidė Diego Maradona, Zinedinas Zidanas bei Francesco Totti. Todėl šiandien tampa vis svarbesnis žaidėjų taktinis ir techninis parengimas.
Tas pats galioja ir vartininkams. Jau šiame čempionate matėme, kad Vokietijos rinktinė žaidė praktiškai be vartininko. Manuelis Neueris ateidavo į aikštės centrą ir atlikdavo paskutinio gynėjo vaidmenį. Ateityje tai bus dar viena naujovė – vartininkas atsitrauks vis toliau nuo vartų ir geriau žais kojomis. Ypač, kai komandai to labiausiai reikės. Visai kaip ledo ritulyje, bus rizikuojama, ir vartai paliekami tušti, kad būtų galima komandai padėti kontroliuoti kamuolį.
- Rezultatyviausiu čempionato žaidėju, įmušęs 3 įvarčius, tapo Fernando Torresas, nors buvo ir kitų kandidatų. Ar jis buvo verčiausias?
- Na, juk niekas už jį daugiau įvarčių neįmušė, o pagal nustatytas taisykles – rezultatyvius perdavimus ir trumpiausią praleistą laiką aikštėje jis aplenkė varžovus.
Įdomu, kad 1984 metais Michelis Platini tapo rezultatyviausiu, įmušęs 9 įvarčius ir tai padarė per 4 ar 5 rungtynes, tai yra mažiau rungtynių, nei šiuo metu žaidžiama. Tai parodo, kaip keičiasi futbolas ir kokie žaidėjai yra universalūs. Tais laikais didžiausią dalį įvarčių mušdavo puolėjai. Ispanijos rinktinėje mušė ir puolėjai, ir saugai, ir gynybinio plano žaidėjai, kaip Xabi Alonso.
- Koks apskritai čempionato įspūdis?
- Šis ir prieš tai vykęs 2008-ųjų čempionatas buvo tikrai puikūs. Tikriausiai ispanų dėka. Aną kartą jų pergalė buvo šiek tiek netikėta, o šio čempionato metu juos vadino net ir nuobodžiais. Bet paskutinių rungtynių metu jie įrodė, kaip jie gali žaisti. Mano nuomone, ispanų žaidžiamas futbolas yra idealas, visi turėtų siekti taip žaisti. Treneriai jų pavyzdžiu turi mokyti vaikus žaisti futbolą.
Ispanų futbolas yra idealas. Treneriai jų pavyzdžiu turi mokyti vaikus žaisti futbolą.
- Ką manote apie planuojamą keisti čempionato formatą didinant komandų skaičių iki 24?
- Manau, kad dabar būtent Europos čempionato lygis yra geresnis negu pasaulio. Ten komandos, pavyzdžiui, patenkančios į čempionatą iš Karibų ar Azijos zonų kartais neatitinka aukščiausio lygio.
Tuomet atsiranda tų triuškinamų rezultatų 6 įvarčių skirtumu. Europos čempionate to nebuvo, bet jei išsiplėstų iki 24 komandų, lygis tikrai nukentėtų. Bus akivaizdžiai silpnesnių komandų, kurios atvažiuos tik dalyvauti.
