„Noriu atsiprašyti sirgalių už tą vaizdą. Rungtynės buvo baisios, gėdingos. Tačiau noriu paprašyti visų krepšinio sirgalių ir gerbėjų nesmerkti mūsų žaidėjų. Prisiimu visą kaltę, – po pralaimėjimo kalbėjo R.Butautas. – Kalbėjomės rūbinėje, kad dar turime teorinių šansų. Prašiau nenuleisti rankų. Jeigu tose dvejose rungtynėse jeigu pasieksime pergales, tai esant palankioms sąlygoms galima svajoti apie ketvirtfinalį. Dabar mums svarbiausia atsigauti psichologiškai ir pasirengti rungtynėms su ispanais.“
Noriu paprašyti visų krepšinio sirgalių ir gerbėjų nesmerkti mūsų žaidėjų. Prisiimu visą kaltę, – sakė R.Butautas.
– Ar tai buvo jums prasčiausios rungtynės?
– Sunku lyginti. Kadangi šios rungtynės vyko šiąnakt, jos man skaudžiausios.
– Robertas Javtokas sakė, kad žaidėme iki šiol lyg be kiaušių...
– Turiu daug klaustukų šiai dienai ir negaliu į juos atsakyti. Paprasčiausiai nenoriu spėlioti.
– Sirgaliai ir visa Lietuva laukia atsakymo?
– Patikėkite ieškome atsakymo, kas atsitiko po rungtynių su ispanais Vilniuje, bet neradome.
– Tai jau pabaiga ar dar ne?
– Prašiau žaidėjų nuryti tą karčią piliulę. Turime laiko atsigauti ir bent jau trinktelėti durimis, o susiklosčius palankioms aplinkybėms – ir svajoti apie ketvirtfinalį. Tikiu tuo. Esu to skęstančio laivo kapitonas ir jį paliksiu paskutinis. Tikiu savo žaidėjais. Nekeikite jų, nes jie skaito komentarus ir šie juos gniuždo. Šiek tiek tolerancijos...
– Kas turi atsitikti, kad rinktinė pradėtų žaisti?
– Visų pirma reikia patikėti savo jėgomis. Nesame tie krepšininkai, kurie pralaimėtų varžovams 25 taškais. Tai faktas. Sportas toks yra. Deja, mes ant to grėblio užšokome. Padarysiu viską, kad sužaistume likusias rungtynes garbingai.
– Mantas Kalnietis žaidė du kėlinius. Ar tai desperatiška viltis kažką pakeisti?
– Čia iš tos kategorijos „gal“. Reikėtų gilesnės analizės. Galbūt tai buvo mano klaida, kad stačiau žaidimą ant kitų žaidėjų ir Manto neišleidau anksčiau, o galbūt jis yra tas žaidėjas, kuris padeda, kai reikia pasivyti, kai laisvas žaidimas... Gal gal gal... Nenoriu spėlioti.
– Ar ta vienybė komandoje yra ir trenerių štabe?
– Esame vieningi. Jeigu girdite kokių paskalų – netikėkite. Užtikrinu 150 proc. Man priklauso paskutinis žodis, todėl esu atsakingas už viską.
Kai Lietuvos rinktinės treneris kraipė galvą nerasdamas atsakymų, slovėnų strategas Jure Zdovcas džiaugėsi savo auklėtinių staigmena. „Tobulas žaidimas. Žinojome, kad lietuviai neturi kur trauktis ir norės laimėti. Mums pavyko perlaužti rungtynes. Aišku, kadangi visa arena buvo žalia, leidome sau galvoti, kad čia yra ir slovėnų sirgaliai. Turiu priversti savo žaidėjus suvokti, kad galime eiti iki pat galo.“
