Trečiadienį dvikovoje su serbais (16.45 val.) dėl sužeisto kairės kojos kelio S.Jasaitis sėdės ant atsarginių suolo, o M.Kalniečio su komanda apskritai nebus. Nugaros traumą dvikovoje su ispanais patyręs įžaidėjas buvo priverstas antradienį apie pietus lėktuvu išskristi namo – ten jo vėl laukia rūpesčiai šeimoje.
Likę Ramūno Butauto auklėtiniai rungtynių su Serbijos rinktine išvakarėse per treniruotę juokavo, mėgino savo taiklumą nuo vidurio linijos ir atrodė jau visiškai atsipalaidavę. „O ką daryti? Reikia pailsėti nuo tos rutinos. Važiuosime į savo komandas. Neišrasime dviračio ir kažko neišmoksime paskutinę dieną“, - kalbėjo Jonas Mačiulis.
– Paskutinės rungtynės Lenkijoje jau nieko nereikš?
– Stengsimės kovoti, sužaisime kaip galima garbingiau ir viskas. Čempionatas mums baigėsi. Tokios ir nuotaikos. Visi galvojame apie ateinantį sezoną. Per kelias dienas turime prisistatyti į klubus.
– Kaip manai, ar greitai pavyks pamiršti tai, kas buvo čia Lenkijoje?
– Visiškai pamiršti neišeis. Nuvažiuosime į klubus, prasidės kiti rūpesčiai. Šiaip tai, visa tai primins spauda dar ilgus metus.
Neišrasime dviračio ir kažko neišmoksime paskutinę dieną, – kalbėjo J.Mačiulis.
– Treneris Ramūnas Butautas užsiminė apie pasitraukimą. Ką apie tai manote?
– Negirdėjau apie tai nieko ir, kol nepasakė, nekomentuosiu nieko.
– Jeigu sirgaliai rytoj tylės?
– Kai bus taip. Reikia padėkoti sirgaliams, kad jie po Vroclavo neišsiskirstė, o jeigu ir trečiadienį ateis mūsų palaikyti, tai atsidėkosime jiems per kitus čempionatus. Tikrieji sirgaliai mus palaiko, kad ir kaip būtų.
Išsami Europos krepšinio čempionato komandų ir žaidėjų statistika
Linas Kleiza buvo labiau susikaupęs ir nedrįso taip juokauti kaip Jonas Mačiulis. Vidutiniškai per rungtynes po 8,4 taškus Europos čempionate pelnantis naujasis graikų Pirėjo „Olympiacos“ puolėjas kartais net sunkiai rinko žodžius. „Skaudu pralaimėti, skaudu kaip sužaidėme šiame čempionate, bet ką darysi. Nepasisekęs jis visiems mums“, – kalbėjo L.Kleiza.
– Buvai rinktinėje ir 2006 metų pasaulio čempionate, kuris taip pat buvo nesėkmingas. Galėtum palyginti?
– Iš tikrųjų buvo panaši rinktinė. Ten palyginus man geriau sekėsi. Šiame čempionate mes nepademonstravome, ką galime. Dabar jau per vėlu. Reikia pamiršti.
– Savo žaidimu esi patenkintas?
– Nesu. Visi galėjome geriau. Visiems reikia pažiūrėti į save ir padaryti išvadas.
– Svarbiausia, kad nesusiriejote komandoje ir išlikote vieningi?
– Nesusiriejome. Išlikome kartu. Visą vasarą sportavome iš širdies, stengėmės ir norėjome laimėti, bet nesigavo. Ko čia rietis? Aišku, buvo visokių žodžių, kai pralaimi. Visi vyrai kovotojai – išlikome šeima. Krepšinis yra krepšinis – kamuolys apvalus.
– Ką kalbėjote po rungtynių su Ispanija?
– Nieko. Nebuvo jokio susirinkimo, važiavome atgal, pavalgėme, atsipalaidavome. Susikaupsime ir sužaisime paskutines rungtynes.
– Kalbėjai, kad nenorėsi grįžti į Vroclavą. Gal dabar nenorėsi grįžti apskritai į Lenkiją po tokio Europos čempionato?
– Nesinori grįžti. Ką darysi. Visko būna. Mums nepasisekė. Norėčiau padėkoti sirgaliams – gaila, kad juos nuvylėme. Reikia laukti kitų vasarų.
– Serbams duosite į kailį?
– Bandysime tikrai. Ar duosime ar ne, žiūrėsime. Atiduosime paskutines jėgas. Norisi baigti su pergale. Aišku, ji neišves mūsų į ketvirtfinalį, bet atiduosime visas jėgas.
