– Kokiu pažymiu galėtumėte įvertinti dabartinį rinktinės pasirengimą?
– Sunku tiksliai nustatyti, kiek esame pasiruošę. Galima sakyti, jog esame pasiruošę 8–9 balais, tačiau kokie yra mūsų sugebėjimai. Visi žinome, kad lygiaverčių Ramūno Šiškausko, Rimanto Kaukėno, Šarūno Jasikevičiaus pakaitalų mes neturime. Galbūt esame pasirengę 100 procentų, tačiau mūsų žaidimo lygis nėra toks geras, koks būtų su tais žaidėjais.
Nemanau, kad ketvirta vieta yra toks rezultatas, kuriuo Lietuva turėtų būti patenkinta, – sakė R.Kurtinaitis.
– Ar jaučiamas skirtumas tarp komandos, kuri buvo prieš kelerius metus ir dabar?
– Žaidimui galbūt nėra didelio skirtumo, kur žaidėme su savo lyderiais, o kur rungtyniaujame be jų. Problema išryškėja, kai likus porai minučių iki rungtynių pabaigos rezultatas yra lygus. Anksčiau mes turėdavome Šiškauską, Jasikevičių, Kaukėną, kurie buvo užgrūdinti tokių rungtynių. Dabar turime rasti naują lyderį, kuris tokiose situacijose imtųsi iniciatyvos. Anksčiau irgi turėjome tokių problemų. Kovojome dėl 4–5 vietų, kol užsigrūdinome ir tapome čempionais.
– Kas lemiamomis akimirkomis gali atlikti svarbiausius metimus?
– Mes šiuo metu matome, kad lyderis yra Linas Kleiza. Jam keliuose mačuose nepasisekė, tačiau jis yra užsispyręs, tvirto charakterio. Turime pajėgių aukštaūgių, tačiau čia ir vėl susiduriame su problema. Kai neturi žaidėjo, kuris tau duoda kamuolį po krepšiu, negali pelnyti taškų. Šiuo metu turime tam tikrų problemų su įžaidėjais, tačiau viskas išsispręs. Andrius Mažutis šiuo metu yra visiškai kitoks žaidėjas nei per mačą su kinais. Man jis – atradimas, nors žaidžia mano komandoje. Jis yra tikrai labai geras, patikimas žaidėjas. Daugelis jį lygina su Jasikevičiumi, kuris galėjo įmesti 20 taškų, tačiau Mažutis 20 taškų tikrai nepelnys. Mes to ir nenorime. Jis atlieka daug kitų gerų dalykų. Ypač gynyboje, ko negalėdavo atlikti Jasikevičius.
– Praėjusį sezoną su klubu laimėjote visus įmanomus titulus, o rinktinėje esate tik trenerio asistentas. Ar tai neužgniaužė Jūsų ambicijų?
– Ne. Pats buvau žaidėjas. Teko rungtyniauti ir Madrido „Real“ ekipoje su Arvydu Saboniu, kur visi buvome vienodo lygio žaidėjai. Nebuvo taip, kad aš geresnis, aš blogesnis, tuo labiau treneris. Taip, aš turiu tam tikrų idėjų, kurios ne visada sutampa su Ramūno Butautu, tai natūralu, tačiau iš principo mūsų idėjos sutampa. Nematau prasmės, kad ką nors laimėjęs turiu pasitraukti iš rinktinės. Mes su Ramūnu dirbame nuo jaunimo rinktinės laikų. Manau, jeigu laimės mūsų komanda, tai bus gerai visiems.
– Su kokiu tikslu keliaujate į Europos čempionatą?
– Mūsų tikslas yra medaliai. Norėtųsi jų kuo aukštesnės prabos. Mūsų tikslai aiškūs – privalome būti stipriausių komandų ketvertuke. Nemanau, kad ketvirta vieta yra toks rezultatas, kuriuo Lietuva turėtų būti patenkinta.
– Puikiai pažįstate Artūrą Jomantą. Ar rinktinėje jis jau visiškai atsiskleidęs, ar dar turi kažkokio potencialo?
– Jomanto situacija yra įdomi vien todėl, kad jis yra labai universalus žaidėjas. Jis gali rungtyniauti nuo įžaidėjo iki sunkiojo krašto puolėjo pozicijos. „Lietuvos ryte“ jis buvo lengvojo krašto puolėjas ir mums nebuvo reikalo keisti jo pozicijos. Aš matau, kad Jomantas yra mūsų potencialas, kuris dar iššaus. Visi kaltina, jog jis neįmetė lemiamų baudų, tačiau Rygoje jis pats atkovojo lemiamą kamuolį. Mes norėjome, kad jis išprovokuotų pražangą, tai jis ir padarė. Neįmetė baudų – nieko tokio. Tai yra normali situacija, kai iki Europos čempionato pradžios likus porai savaičių neįmeta baudos metimų. Jomantas yra patikimas, per kovas patikrintas žaidėjas, kuris yra vienas iš universaliausių mūsų rinktinės krepšininkų.
