Lietuvos aistruolių į šį čempionatą, kaip įsitikino ir esantys čia, ir sergantys prie televizorių ekranų, atvažiavo išties daug. Kokios jūsų, ištikimiausių sirgalių, per kiekvienas rungtynes išskleidžiančių įspūdingo dydžio trispalvę, pajėgos?
Į Lenkiją atvažiavome dviem autobusais. Iš viso apie šimtas dvidešimt žmonių. Dar – keturiolika būgnų. Dabar (penktadienį – aut. past.) likę apie keturiasdešimt žmonių. Dalis sirgalių išvažiavo po rungtynių su serbais. Likusieji būsime iki finalų.
– Su kokiomis viltimis vykote į Lenkiją?
– Mano manymu, turėjome būti tarp medalininkų.
– Viltys neišsipildė, tad kokios nuotaikos dabar?
– Pas mus, tarp autobusais atvykusių sirgalių, atmosfera tikrai daug geresnė nei rinktinėje. Jeigu čia, Katovicuose, būtų žaidusi Lietuva, manau, jie jau būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus. Juk ketvirtfinalio rungtynėse, kur mūsų krepšininkų jau nė kvapo, šimtą kartų garsiau už kitus skandavo lietuviai. Net ispanai per savas rungtynes iš pradžių nesuprato, kas čia vyksta. Dabar, tiesą sakant, labiausiai sergam už „Žalgirio“ šokėjas, todėl norim, kad per rungtynes būtų kuo daugiau minutės pertraukėlių. (Juokiasi.) Aišku, dar už Joną Kazlauską.
– Kaip manote, ko šiemet trūko mūsų rinktinei?
– Nebuvo komandos. Aikštelėje nebuvo trenerio. Tokio kaip ankstesniais metais Šaras (Šarūnas Jasikevičius – aut. past.). Manau, ir patys krepšininkai tai pripažįsta. Ramūnas Butautas nesugebėjo suvienyti, suburti žaidėjų. Šiemet pasikeitė komandos pagrindas, nelikę geriausiųjų, o nauji žaidėjai nepritapo. Mūsų vyrai paprasčiausiai perdegė. Kad ir iš Robkės (Robertas Javtokas – aut. past.) matėsi: draskėsi, stengėsi, bet išėjo atvirkštinis variantas.
– Minėjote Šarūną Jasikevičių, manote, kad jis dar galėtų grįžti į rinktinę?
– Šaras grįš, pamatysit. Gal ne prie šito trenerio, bet grįš. Jam užtektų aikštelėje per rungtynes praleisti dvidešimt minučių, kad sustatytų viską į savo vietas. Prisiminkim ankstesnes pirmenybes: per minutės pertraukėlę treneris nubraižo savo schemą, žaidėjai pažiūri, linksi galvomis, o jai pasibaigus Šaras suburia visus aikštėje ir pasako, kas kur turi eiti ir ką daryti. Jis turėjo savo tvarką, braižydavo savo schemas.
– Jūsų galva, trenerių sprendimai per šį čempionatą turėjo būti kitokie?
– Man atrodo, ir trejų metų vaikui aišku, ką nuo čempionato pradžios reikėjo leisti į starto penketą – Kalnietį. O Butautas savo schemą varė. Toks įspūdis, kad visoms rungtynėms buvo viena schema. Kodėl neišnaudojo Kalniečio ir Mačiulio? Kodėl Brolis būtinai keičiamas Broliu? Kodėl abu vienu metu negali žaisti aikštelėje? Manau, visai neblogai žiūrisi. Apskritai kodėl tiek daug keitimų?.. Kad ir rungtynėse su ispanais: Linui buvo sėkminga pradžia, pataikė porą metimų, bet labai greitai atsidūrė ant suolo. Kodėl? Nes tokia schema. Atrodo, kad nustatyta, kas iki kurios minutės ir kiek žaidžia.
Kitas dalykas – Mažučio variantas. Vadovaujant bet kuriam kitam treneriui Mažučio rinktinėje nebūtų buvę. Bet čia ne krepšininko kaltė, jis stengėsi, atidavė visą save, tiesiog yra ne to lygio žaidėjas. Taip ir matom dvejus metus tą pačią istoriją: pernai su Prekevičiumi, šiemet – su Mažučiu. Kai žvelgi atgaline data, panašu, kad Giedrius Gustas būtų buvęs kur kas naudingesnis. Vis dėlto daugiau žaidęs, patyręs.
– Rinktinę į priekį sunkiais momentais, daugelis tikėjosi, temps Linas Kleiza?..
– (Purto galvą.) Tai ne europietiško stiliaus žaidėjas ir panašu, kad „Olympiacos“ klube šiemet jis labai smigs. Kažin ar graikų pinigai neišmesti į balą.
– Trenerių štabe bręsta permainos, kas, jūsų nuomone, galėtų pakeisti vyriausiąjį strategą Ramūną Butautą?
– Mįslinga paslaptis. Iš Garasto lyg ir (Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas – aut. past.) nuskambėjo, kad turėtų atsistatydinti visas trenerių štabas. Nežinia, kaip bus. Jonas Kazlauskas – Graikijoje, latviai Kemzūros nepaleis. Lieka viena reali kandidatūra – Kurtinaitis. Kas daugiau?.. Nereikėjo paleisti Kazlausko, paleidom Kazlauską ir matom, kas darosi. O Lietuvai imti užsienietį trenerį būtų absurdų absurdas. Juk esame krepšinio valstybė. Aišku, ir užsienietis treneris įneštų savo, bet, manau, laikinai.
– Kitais metais pasaulio čempionatas rengiamas Turkijoje. Vienintelė viltis mūsų krepšininkams nukakti į jį – vardinis FIBA kvietimas. Tikitės, kad mūsų rinktinė jį gaus?
– Nė neabejoju. Juk 2011 metais Europos čempionatas vyks pas mus. Kiti metai būtų kaip ir pasirengimo etapas. Be to, pakviesti turėtų vien dėl mūsų, sirgalių. Net Katovicai laikosi ant mūsų. Tad tegul turkai skaičiuoja. (Juokiasi.)
– Nejaugi jau planuojate kelionę į Turkiją?
– Žinoma, galima sakyti, jau organizuojame išvyką. Lygiai kaip pradėjome vos pasibaigus Pekino olimpiadai.
