E.Žukauskas, paprašytas išskirti per keturiasdešimtmetį labiausiai įsirėžusius karjeros momentus, iš pradžių tikina, kad sunku kažką išskirti – viskas brangu. Tačiau greitai pradeda kalbėti apie prieš dešimtmetį laimėtą Europos čempionatą. Krepšininkas negali pamiršti tuometės atmosferos, komandos draugų ir trenerio.
– Švenčiate gražų 40 metų jubiliejų. Didžioji jūsų gyvenimo dalis buvo paskirta krepšiniui. Ką šiandien geriausiai prisimenate iš savo karjeros?
– Kiekvienas pasiekimas krepšinio aikštėje man buvo malonus ir didelis įvykis. Bet stipriausias prisiminimas yra tas 2003 metų Europos čempionatas, kuriame tapome čempionais. Tuomet ir gerai žaidėme, ir pats kolektyvas buvo nuostabus. Trenerio ir žaidėjų supratimas buvo labai geras. Tai ir sukūrė tą įspūdingą atmosferą. Ypač buvo malonu žaisti, kai palaikė šitiek Lietuvos sirgalių. Atrodė, kad namuose žaidžiame.
– Šiuo metu mūsų rinktinė rengiasi Europos krepšinio čempionatui Slovėnijoje. Kokį jums palieka įspūdį ši rinktinė?
Tuomet gerai žaidėme ir pats kolektyvas buvo nuostabus. Trenerio ir žaidėjų supratimas buvo labai stiprus. Tai ir sukūrė tą įspūdingą atmosferą.
– Kol kas dar miglotai atrodo tas žaidimas. Bet dar yra to laiko, viskas bus geriau. Per tokį trumpą laiką jie susižaisti dar negalėjo, reikia kantrybės – jie išjudės.
– Ši rinktinė žais praėjus dešimčiai metų po jūsų kartos rinktinės pergalės. Ar tai gali būti ta rinktinė, kurios laukėme 10 metų?
– Visko gali būti. Manau, kad jie turi visas galimybes. Tačiau negalime pamiršti, kad dabar rinktinė atjaunėjusi, o artimiausiu metu tokia sudėtis tikriausiai ir liks, tik pasikeis keli žaidėjai. Taigi, jeigu ne šiais metais, tai kitais jie įrodys savo jėgą ir vertę.
– Rinktinei ir vėl vadovauja Jonas Kazlauskas. Ar tai treneris, kuris geriausiai pažįsta mūsų žaidėjus?
– Aš manau, kad jo sugrįžimas yra naudingas. Jonas tikrai rimtas treneris ir aš juo pasitikiu. Jam vadovaujant viskas turėtų būti gerai.
– Pats žaidėte vidurio puolėju. Ar stebite Jono Valančiūno žaidimą?
– Jonas Valančiūnas yra tikrai geras žaidėjas ir aš manau, kad jis turėtų būti rinktinės lyderis. Tik jam reikėtų daugiau kamuolių duoti, kad jis pajustų centro skonį. Jis gerai dirba ir puldamas, ir gindamasis. Tokių krepšininkų labai reikia Lietuvai.
– Per savo karjerą pakeitėte nemažai krepšinio klubų. Kuris dabar atrodo brangiausias ir prisiminimai ryškiausi?
Labai norėtųsi, kad „Žalgiris“ apskritai būtų lietuviška komanda. Jeigu susidarytų tokia komanda, kuri tarpusavyje susižaistų, tuomet ir rinktinėje būtų lengviau.
– Brangiausi prisiminimai yra iš Kauno „Žalgirio“ laikų. Dar kai buvome jauni ir dvejus metus iš eilės skynėme laurus. Buvo labai malonu ir gera dirbti su vyrais, kurie užkariavo visą Europą.
– Kauno „Žalgiris“ susidūrė su finansiniais sunkumais, žaidėjai turėjo palikti klubą. Ar domitės žalgiriečių situacija?
– Taip, aišku. Mano nuomone, „Žalgiryje“ turėtų žaisti kuo daugiau lietuvių ir mažiau užsieniečių. Labai norėtųsi, kad „Žalgiris“ apskritai būtų lietuviška komanda.
Jeigu susidarytų tokia komanda, kuri tarpusavyje susižaistų, tuomet ir rinktinėje būtų lengviau. Aišku, klubui nelengva dėl finansinių sunkumų. Gerai, kad Paulius Motiejūnas moka tvarkytis, tačiau didžiausia problema yra skolos. Dabar jos smaugia klubą, labai dėl to gaila.
