Jau rytoj Lietuvos krepšinio rinktinės treneris su savo kariauna eis į mūšį dėl Europos čempionato aukso, tačiau šeštadienio popietę jis kalbėjo ne tik apie būsimą akistatą su Prancūzija. Garsus treneris prakalbo, kad niekam nieko jau neskolingas ir po čempionato gali elgtis kaip norįs.
J.Kazlauskas užsiminė, kad jis gali ir užbaigti savo karjeros etapą su Lietuvos rinktine, nors praėjusiais metais pasirašė ketverių metų sutartį – iki Rio de Žaneiro olimpiados. Nors krepšinio specialistas nedavė aiškiai suprasti, kad trauksis, mįslingos ir atviros jo kalbos leidžia manyti, kad J.Kazlauskas po čempionato galvos apie savo ateitį ekipoje.
„Tie ciklai yra toks dalykas – nusiraminimui ir visa kita. Jeigu viskas sekasi, tada tave aukština, jeigu ne – tai tada purvais apipila. Ciklai yra spaudai, žmonėms, žurnalistams. Mano kredo yra toks – aš savo duoklę Arvydui atidaviau ir daugiau niekam nesu skolingas“, – šeštadienį šnekėjo J.Kazlauskas.
Paprašius paaiškinti, ką reiškia skolos grąžinimas Arvydui Saboniui, Lietuvos rinktinės treneris atsakė: „Jis grįžo ir metus man padėjo, dabar aš jam padėjau. Tokia ir duoklė.“
J.Kazlauskas šnekėjo apie 1999 metus, kai jis dabartinio Lietuvos krepšinio federacijos prezidento A.Sabonio paprašė sugrįžti į rinktinę ir žaisti Europos čempionate Prancūzijoje, kuriame lietuviai neiškovojo medalių, tačiau įgijo teisę grumtis Sidnėjaus olimpiadoje. Visai neseniai J.Kazlauskas mįslingai po vieno čempionato mačo yra pasakęs: „Kartais pagalvoji, kam treneriui tiek nervų.“
Ciklai yra spaudai, žmonėms, žurnalistams. Mano kredo yra toks – aš savo duoklę Arvydui atidaviau ir daugiau niekam nesu skolingas
Treneris taip pat pasvarstė, ar jam sunku treniruoti Lietuvos rinktinę. „Pagalvoju, ar ne per sunku man“, – atviravo jis.
– Treneri, ką galėtumėte pasakyti apie būsimą mačą su Prancūzija? – spaudos konferencijoje buvo paklaustas J.Kazlauskas.
– Laukia nelengva dvikova. Manau, kad abi komandos bus motyvuotos – juk finalas , tad papildomo stimulo nereikia. Manau, pirmoje dvikovoje, per antrąjį etapą, prancūzai maksimaliai visko neparodė, jie neatsiskleidė. Tuomet buvo mačas tik dėl vietos grupėje. Prancūzija daug ką parodė pusfinalyje su Ispanija. Taip kad privalome rimtai rengtis rungtynėms – tą darome, bet viskas bus aišku sekmadienį.
– Ar Prancūzijos rinktinės lyderis Tony Parkeris jau žaidžia geriausius savo mačus?
– Taip, kaip jis sužaidė su ispanais, – taip.
– Kaip galvojate, ar teks keisti finalo mačo planą?
– Priklausys nuo rungtynių. Numatyti gali daug ką, tačiau ir varžovai taip pat turi savo planus. Tu „išmeti“ kozirį, jie bando atsakyti, jie išmeta – tu žiūri ir atsakai... Viskas priklauso nuo situacijos.
– Kas stabiliau šį čempionatą žaidė – Lietuva ar Prancūzija?
– Sunku pasakyti. Ir prancūzai gerai žaidė – turėjo porą gerų mačų su slovėnais ir ispanais. Ir mes turėjome pakankamai sunkių ir gerų rungtynių. Matysime, kas stabiliau sužais finale.
– Čempionato metu po dvikovų buvote labai ramus – nujautėte, kad ekipa gali žengti iki finalo?
– Kaip čia pasakius... Dirbi savo darbą, kažkas išeinai – kam nervintis? Dabar ypač nereikia nervintis – kam kelti įtampą? Juk tai gali persiduoti krepšininkams. Laikas, kai reikėjo bartis ar kažką keisti, jau praėjo. Dabar reikia tik skatinti žaidėjus ir juos motyvuoti.
– Bet jūs jau po ketvirtfinalio sakėte, kad ekipoje įsivyravo ramybė – praėjote šį etapą ir neliko streso.
– Aš visą laiką sakiau – tos ketvirtfinalio rungtynės turi didžiausią svarbą. Jei pralaimi, gali atsidurti tokioje pačioje situacijoje kaip italai – jie kovoja vos dėl 8 vietos. O jei laimi, net ir pralaimėjęs pusfinalį kitą mačą gali dar kautis dėl medalių. Kaina tos pergalės ar pralaimėjimo ketvirtfinalyje – milžiniška.
Ne visada ketvirtfinalyje žaidėjai susitvarko su jauduliu. Ir dar veržiasi į priekines eiles, siekia pirmųjų vaidmenų. Pavyzdžiui, Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas ar Mindaugas Kuzminskas – be abejonės, jie yra Lietuvos rinktinės ateities žaidėjai, tačiau dabar jie dar nesusitvarko su jauduliuku, su savimi...
– Šiame čempionate buvote arti didelės nesėkmės, kai bosniai rinktinės vos neišmetė iš turnyro. Ar galėtumėte ką nors panašaus prisiminti iš savo karjeros?
– Reikia prisiminti... Visko buvo mano karjeroje. Suprantate, 24 komandos kaunasi dėl aukso medalio. Manote, kad tos 23 ekipos blogos? Ne, visi dirba, stengiasi.
– Lietuvos rinktinę Slovėnijoje visi giria, o Lietuvoje – daug rinktinės kritikų. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Aš prašau žaidėjų neskaityti čempionato metu nieko. Visada reikia palaukti iki galo ir tuomet tik kritikuoti. Nėra žmonių nekritikuotinų. Jei kvailas, nesimokai iš kritikos. Kartais turi sustoti, atsigręžti, pažiūrėti, ką nuveikei, kaip sekasi. Visuomet reikia sulaukti pabaigos. O jei tai ne kritika, o noras pakenkti... Tegu tie žmonės galvoja, kad jie protingiausi ir gudriausi.
Žinote, kai sumuša tie būgnai arenoje, tai širdelę taip suima... Tikrai labai sunku... Ir kartais pagalvoji – ar ne per sunku?
– Ar šiai krepšininkų kartai nepritrūks alkio ir motyvacijos ateityje?
– Mano jau išvardyti jauni žaidėjai, keli krepšininkai dar namie ir plius dar vidutinės kartos krepšininkai – nuo to, kiek ilgai jie nesustos tobulėti, daug kas ir priklausys. Jei po metų būsi sotus, gal pasirinkai ne tą sporto šaką. Turi būti alkanas nuo rungtynių iki rungtynių. Čia negalima sakyti – aš jau kažką iškovojau. Pagrindinė motyvacija šios komandos – prašiau žaidėjų pasakyti, kiek jie iškovojo titulų, daug jų turi? Jei neturite, einame, stengiamės iškovoti. Aišku, gali nepasisekti, bet kai normaliai dirbi, per ilgą laiką turi kažką pasiekti.
– Jums sunkiau treniruoti ne Graikijos ar Kinijos rinktinę, o Lietuvos nacionalinę komandą?
– Žinote, kai sumuša tie būgnai arenoje, tai širdelę taip suima... Tikrai labai sunku... Ir kartais pagalvoji – ar ne per sunku?
– Ar po šio čempionato išgirsime, kad kažkas pasitraukia iš rinktinės?
– Mano nuomonę žinote – jei geras ir tinkamas, tai kam jį varyti iš komandos? Po čempionato galima bus daug ką kalbėti. Labai gerai, kad patekome į planetos pirmenybes ir galima lengviau kvėpuoti. Jei nepatektume, tai metai praeitų... Ten dėl vardinio kvietimo kovoja tokios šalys kaip Kinija, Rusija, Graikija, Turkija, Brazilija. Sunku bus patekti. Kai rinktinė nežaidžia, ciklas kitoks. Yra daug jaunų žaidėjų, kuriuos galime įtraukti į pasiruošimo programą. Keliems nedaug trūko iki pagrindinės rinktinės, bet tai nereiškia, kad ir kitais metais jiems nepavyks.
