Turbūt įspūdingiausiu Lietuvos krepšinio laimėjimu galėjusi pasibaigti 2004-ųjų olimpiada virto baisiu nusivylimu. Tuometės komandos nariai, Eurelijus Žukauskas ir Ramūnas Šiškauskas, sutartinai teigė, kad Lietuvos krepšininkai ketvirtadienį italus turėtų įveikti, tačiau eiti į aikštę iš anksto galvojant, kad laimėsi, negalima.
Italai net nesitikėjo laimėti
Atrodo, kad dabar pagrindinis metikas yra Marco Belinelli, tačiau jokiu būdu negalime atmesti ir kitų gerų žaidėjų. Nereikia dengti vieno – reikia apsiginti nuo visų jų snaiperių.
„Tikrai keista, kad mes jau kalbame ir džiaugiamės, kaip gerai, kad mums papuolė žaisti su italais. Tačiau būna taip, kad pasitaiko bloga diena, tad džiaugtis nėra ko. Varžovas yra įveikiamas, bet pirma reikia nugalėti, o tik po to džiaugtis“, – įspėjo R.Šiškauskas, kuris buvo vienas 2004-ųjų nacionalinės komandos lyderių.
100:91 – šiuos skaičius atsimena daugelis: tokiu rezultatu Atėnų OAKA arenoje 2004 metų rugpjūčio 27 dieną Italijos rinktinė olimpinių žaidynių pusfinalyje palaidojo lietuvius, kuriems jau iš anksto buvo kabinami aukso medaliai. Net 18 tritaškių sumetę „mėlynieji“ vėliau pripažins, jog laimėti nesitikėjo ir, jei reikėtų žaisti dar penkiskart, pergalės nebeiškovotų.
„Ta Italijos rinktinė buvo snaiperių komanda, o rungtynėse su mumis jiems dar ir velniškai sekėsi. Gal jie iš mūsų baimės taip pataikė. Esu kalbėjęs su jais po to ir jie pripažino, jog laimėti visiškai nesitikėjo. Mes buvome tikrai geros sportinės formos ir turėjome visas galimybes laimėti aukso medalius“, – prisimindamas kartų pralaimėjimą teigė E.Žukauskas.
Buvęs rinktinės „centras“ teigė, kad tose rungtynėse itin sunku buvo sugaudyti Italijos rinktinės „mažiukus“, kurių netrūksta ir dabartinėje komandoje.
Krepšinio ekspertai pažymi, kad Italijos rinktinės priekinė linija yra komandos silpnoji pusė, ir Jonas Kazlauskas turbūt mėgins tai išnaudoti. Vis dėlto apie snaiperius pamiršti negalima – Italijos rinktinė tritaškius šiose pirmenybėse meta 40 proc. taiklumu ir tai yra geriausias rezultatas Europos čempionate, jei neskaičiuosime jau iškritusių vokiečių.
Keičiasi kartos, o taiklumas išlieka
Gianluca Basile 2004 metais sumetė 7 tolimus metimus iš 11, o dar 4 iš 5 pridėjo 210 cm ūgio „centras“ Giacomo Galanda. Šiemečiai italų snaiperiai yra kiek mažesni, tačiau 203 cm ūgio Luigi Datome Europos pirmenybėse iš toli atakuoja 42 proc. (15/36), o jaunasis Alessandro Gentile – net 45 proc. taiklumu (10/22).
Gal jie iš mūsų baimės taip pataikė. Esu kalbėjęs su jais po to ir jie pripažino, kad laimėti visiškai nesitikėjo.
„Taip, be abejo, tai buvo jų pagrindinis ginklas. Kaip ir šiandien, sakyčiau. Jų žaidimo stilius nepasikeitė ir komanda remiasi tolimais metimais, o tada dar turėjo ir aukštų žmonių, kurie galėjo pataikyti. G.Galandos pasirodymą taip pat sunku pamiršti. Atrodo, kad dabar pagrindinis metikas yra Marco Belinelli, tačiau jokiu būdu negalime atmesti ir kitų gerų žaidėjų. Nereikia dengti vieno – reikia apsiginti nuo visų jų snaiperių“, – žaidimo planą bandė modeliuoti R.Šiškauskas.
E.Žukausko teigimu, 2004 m. lietuviams koją pakišo ne favoritų statusas – į nokdauną pasiuntė tolimi ir itin sunkūs italų tritaškiai, po kurių atsitiesti buvo labai sunku. Aukštaūgis teigė, kad ir šiemet lietuviai yra dvikovos favoritai, tačiau lengva nebus.
„Dabar italai tikrai žaidžia gerą krepšinį, kovoja iki pabaigos – matėme tai mače su Ispanija. Komandoje tikrai yra gerų metikų, tačiau, manau, kad jie nėra tokie pavojingi kaip 2004-aisiais”, – sakė E.Žukauskas.
Aukštaūgis teigė, kad ketvirtadienį per ketvirtfinalį karštai laikys kumščius už Lietuvos rinktinę, ir pripažino, kad 2004-ųjų rugpjūtį patirtas pralaimėjimas buvo labai skaudus: „Po rungtynių buvo labai liūdna ir skaudu, neužmigome visą naktį, su vyrais kone verkėme.“
