Atsarginiai čempionate išmoko žaisti
Beje, kas per vienas tas Cinciarini? Apie šį vaikiną, kuris išpūtęs krūtinę žada kautis iki paskutinio atodūsio, krepšinio Europa iki šiol nežinojo nieko. Nežinojo net ir Italija, nes Andrea rungtyniauja „Reggiana Pallacanestro“ – klube, kurio trofėjų galerijoje – nulis titulų. Neskaitant, žinoma, prisiminimų apie Italijos „Legadue“ – antrosios krepšinio lygos čempionų vardus.
Patyrusiais krepšininkais, kurie nebijo nieko – nei ispanų, nei graikų, nei lietuvių A.Cinciarini, Pietro Aradori, Alessandro Gentile, Niccolo Melli tapo šiomis dienomis Europos čempionate Slovėnijoje. Išskyrus NBA pernelyg neblizgantį Marco Belinellį, NBA lygos debiutantą Luigi Datomę, Liublianoje rungtyniauja antroji Italijos rinktinė. Atsarginis „squadra azzurra“ variantas, kuriuo niekas netikėjo – nei lažybų kontorų žinovai, nei italų krepšinio fanai.
Imkime Liną Kleizą. Tai tokia spinta, į kurią be vargo būtų galima sudėti Datomę. Juokais ar rimtai?
Vienas geriausių visų laikų Italijos krepšinio trenerių Simone Pianigiani iš šios komandos nulipdė monolitą. Jame nėra žvaigždžių. Šiam monolitui strategas įpūtė drąsos ir pykčio. Štai toks, visiškai naujas Italijos krepšinio istorijoje kūrinys ketvirtadienį Liublianoje mes pirštinę Jono Kazlausko rinktinei.
Ar džiaugiasi italai, gavę ketvirtfinalio priešininkę Lietuvą? Turino „La Stampa“ lyg netyčia užsiminė, kad Serbija ketvirtfinalyje greičiausiai būtų buvusi parankesnė priešininkė: „Bet vyrai galvojo kitaip. Jie norėjo nugalėti Ispaniją."
Italija – Ispanija. Tik tie, kas nelabai supranta šių dviejų sporto supervalstybių santykių arenose, aikštelėse, plentuose, F 1 trasose gali kalbėti apie tyčinį Ispanijos pralaimėjimą ir priešininkų pasirinkimą ketvirtfinalyje. Italijos krepšinio rinktinė pastarąjį kartą Ispaniją įveikė 1999 metais. Futbolo aikštėse dvi amžinos varžovės susitiko visai neseniai – Europos čempionato finale. Ir Ispanija su didžiuliu pasitenkinimu sumindė „squadra azzurra“.
S.Pianigiani strategija – jokio presingo žaidėjams
Visi Italijos dienraščiai šiandien sutartinai deklamuoja padėką krepšinio rinktinei. Pergalė prieš ispanus kol kas, be abejo, yra svarbiausia ir maloniausia naujiena iš Slovėnijos. Kas toliau? Apeninų spauda prieš ketvirtadienio rungtynes po truputį pradeda įprastinį psichologinį presingą. Tarkime, „La Gazzetta dello Sport“ ieško Lietuvos rinktinėje didelio baubo ir jį randa. „Imkime Liną Kleizą. Tai tokia spinta, į kurią be vargo būtų galima sudėti Datomę.“ Juokais ar rimtai?
Tuo tarpu italų krepšinio strategas S.Pianigiani pasirinko kitokią pasiruošimo mačui su Lietuva strategiją. Jokių gąsdinimų, jokio presingo.
Atvirkščiai, jis žino, kad po pergalės prieš Ispaniją jo žaidėjams dar tik garuoja adrenalinas. Todėl treneris nusprendė išleisti savo rinktinę vakarienės: „Jie pirmą kartą per du mėnesius vieną vakarą nematys manęs.“ Apie ką kalbės italai? Turino „La Stampa“ žino: apie tuos 18 tritaškių, kurie 2004-aisiais nužudė Šarūno Jasikevičiaus komandą Atėnuose.
