„Nors ir patekome į kitą etapą, tačiau komentaras negali būti džiugus. Buvo momentas, kai reikėjo ir lagaminus susikrauti“, – neslėpė J.Kazlauskas.
Jis išliko santūrus ir ramiai dėstė priežastis, kurios lėmė pergalei prilygusį pralaimėjimą:
„Gerai, kad atradome savyje jėgų, kovėmės iki galo. Visgi atėjo laikas padaryti daug išvadų. Vien atsiprašinėti daugiau nebegalime.
Prametėme daug metimų iš dėkingiausių padėčių. Ar šviežumo trūksta, ar kažko. Turime situaciją taisyti. Gerai, kad dabar galėsime atsipūsti.“
Strategas atskleidė, kad Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai neturėjo pasirodyti aikštėje, tačiau jis neturėjo kitos išeities.
„Deja nesužaidė, kai kurie jauni žaidėjai ir man reikėjo brolių pagalbos. Bet.. tas netikimas pasiteisino“, – tikino jis.
Akivaizdu, kad J.Kazlausko netenkina ne tik Lietuvos rinktinės žaidimas. Savo žaidėjams jis pateikė pavyzdį:
„Kas man keisčiausia? Pas mus nėra pykčių, bet kažko irgi nėra. Atrodo, kad visi draugiški, kalba tas pačias frazes. Bet kaip buvo užsivedę varžovai... Kaip jie ėjo per užtvaras, kokie buvo greičiai. Norėčiau tą patį matyti iš savo žaidėjų“.
– Kodėl nepavyko sustabdyti Mirzos Teletovičiaus?
– Vieną dieną pataikai, kitą – ne. Žinojome, kad jeigu atgniaušime gniaužtus, jis pagaus ritmą, bus labai sunku.
– Jonas Valančiūnas sėdo ant atsarginių suolo, nes prastai sužaidė?
– Nekalbėsiu apie atskirus krepšininkus. Jūs galite rašyti ką norite, bet manęs apie tai neklausinėkite.
– Tas žinojimas, kad riba yra 9 taškai, pakeitė rinktinės žaidimą?
– Be abejo, turėjome pasakyti komandai, bet negalima rungtyniauti žiūrėdami į švieslentę. Tuomet ir to žaidimo nėra. Reikia žaisti dėl pergalės. Tai ne visada pavyksta.
– Kaip apibendrinsite mūsų grupę?
– Sudėtingiausia grupė. Ir tai, kad čia žaidžiame, ir tai, kad čia specifinis krepšinis. Daug dalykų. Gerai, kad išėjome iš tos grupės, su tašku. Toliau laukia kiti darbai.
– Ką manote apie paskutinę bosnių ataką?
– Ir jų treneris pasakė, kad norint nugalėti mus 10 taškų, reikia rizikuoti. Jei atvirai, jie pelnė ne laisvų, o fantastinių taškų. Kai įmeta tokį metimą, per smegenis, per psichologiją labai atsiliepia. Tu gimdai, prameti lengvą metimą iš po krepšio, o tau atsivaro ir įmeta iš vidurio aikštės. Nėra taip lengva. Mes žinojome, kad taip gali būti, ir džiną išleidome iš butelio.
– Kas dėjosi jūsų širdyje?
– Kaip visada – ieškojau, kaip padėti komandai.
