„Trenerio darbe stresas lydi nuo pirmos darbo dienos iki paskutinės. Man jau teko dirbti Lietuvos rinktinėje, kituose klubuose, žinau tą jausmą. Jeigu negali susidoroti, susitvarkyti su įtampa ir dėmesiu, tokio darbo dirbti paprasčiausiai negali. Kritikos būna labai daug, tai – šou dalis. Filmas baigiasi arba gerai, arba blogai, bet rinktinėje ta pabaiga sunkiai surežisuojama“, – 15min.lt konferencijoje kalbėjo J.Kazlauskas.
– Kaip jūs tvarkotės su įtampa, dideliu žurnalistų dėmesiu, spaudimu?
– Dirbu sąžiningai. Susitaikiau su tuo, kad neklystančių nėra. Ir aš klystu, ir kiti klysta. Toks gyvenimas. Jeigu gaunu gerą patarimą, visada jį priimu. Žiniasklaidoje pasirodančius straipsnius, žinoma, skaitau, bet atsiliepimų ir komentarų tikrai ne.
– Kaip manote, ar Lietuvos rinktinei pastaraisiais metais pasirengimo ciklo metu nebuvo skiriama per daug dėmesio ir spaudimo? Kartais susidarydavo įspūdis, kad krepšininkai daugiau pramogauja, fotografuojasi reklamoms nei treniruojasi.
– Pastaraisiais metais aš buvau atitolęs nuo rinktinės. Visgi sporte reklama yra neatsiejamas dalykas. Žmonės, kurie aukoja pinigus, nori, kad jų produktai būna reklamuojami. Garsiausi pasaulio sportininkai nuo to kenčia, ne tik lietuviai.
– Kokia jūsų nuomonė apie pasirengimo čempionatams ciklą: žadate kviesti visus krepšininkus nuo pasirengimo pradžios, ar leisti jiems pailsėti ir pradžioje kviesti daugiau jaunimo „apšaudymui“?
– Viskas priklauso nuo FIBA. Mano manymu, devyni mėnesiai turėtų būti skiriami klubams, du mėnesiai rinktinei ir mėnuo poilsiui. Šio principo turi būti laikomasi nuolat. Krepšinis, ne futbolas – ten už atsisakymą žaisti rinktinėje taikomos sankcijos. Būtina, kad Europos ir pasaulio čempionatai turėtų konkretų laiką, būtų suderinti kalendoriai.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrejus Kirilenka ir Jonas Kazlauskas |
– Vadinasi, nepritariate žadamai FIBA reformai, pagal kurią norima palikti tik vieną Europos čempionatą per ketverius metus, didelę reikšmę suteikiant Pasaulio čempionatui ir olimpiadai?
– Nepritarčiau. Tvarka jau yra nusistovėjusi. Olimpinės žaidynės yra labai svarbios, nors ten galėtų dalyvauti daugiau rinktinių. Nedaryčiau jokių atrankinių turnyrų į pasaulio čempionatus ir olimpines žaidynes. Manau, kad „bilietai“ turėtų būti skirstomi Europos čempionatuose.
Dabar būna tokia situacija, kuomet vieni žaidėjai dar yra nebaigę nacionalinių čempionatų, nepailsėję, o jau reikia pradėti ruoštis atrankoms. Man nepatinka, kad ne visų komandų galimybės lygios.
– Ne vienas žavėjosi jauna rinktine Turkijoje ir manė, kad senbuvių vėliau jai nebereikėjo. Ar jūs pats labiau mėgstate patyrusius, ar jaunus žaidėjus?
– Turkijoje rinktinė nebuvo jauna. Jaunimu aš laikau krepšininkus iki 21–22 metų, o ne tuos, kuriems jau 25 ir daugiau. Rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai ir dirbtinai negalime išmesti trijų geriausių. Sutinku, kad jauniems reikia sudaryti sąlygas, rengti papildomus turnyrus ir padėti tobulėti.
Būtina, kad Europos ir pasaulio čempionatai turėtų konkretų laiką, būtų suderinti kalendoriai.
Tačiau niekada nepritariau Sovietų Sąjungoje buvusiai praktikai, kuomet 30-metis žaidėjas jau buvo laikomas veteranu ir nebekviečiamas į rinktinę. Juk į tą krepšininką yra daug investuota, o jaunas žaidėjas net nežinoma, ar pasieks tą lygį. Kiekvienas turi įrodyti savo vertę.
– Ar jau esate numatęs, kas pakeis Šarūną Jasikevičių, kas galėtų žaisti įžaidėjo pozicijose?
– Aš suprantu, kad žmonės tikisi, jog jau dabar bus sudaryti kandidatų sąrašai, tačiau dar yra per anksti. Iki vasaros dar daug laiko, tad reikia nesikarščiuojant atlikti namų darbus, stebėti jaunimą, kaip jis progresuoja. Artėjant vasarai jau bus galima kalbėti konkrečiau.
– Kurie krepšininkai iš vadinamosios „Auksinės kartos“, jūsų nuomone, turi daugiausia perspektyvų?
– Be abejo, visų pirma Jonas Valančiūnas. Žinoma, kyla klausimas, ar jis ne per anksti išvyko į NBA, tačiau tai jau retorika. Laiko atgal neatsuksi ir visų galimų kelių neišbandysi. Manau, kad jis yra gerose rankose ir dabar viskas priklauso nuo to, kaip jis dirbs ir kiek pastangų įdės.
– Per Londono olimpiadą, anot mūsų skaitytojo, rinktinė suklydo 98, o varžovus privertė suklysti 75 kartus. Nuo ko tai priklauso?
– Pirma, nuo įžaidėjo, nes jis savo rankose ilgiausiai turi kamuolį, jie atiduoda daugiausia rezultatyvių perdavimų. Nuo kūrėjų priklauso šis faktorius, nes jie diktuoja tempą ir ritmą. Taip pat priklauso nuo komandos stiliaus – greitas jis ar pozicinis. Kuo žaidimas greitesnis, tuo klaidų tikimybė išauga. Jeigu turi gerą vidurio puolėją ir snaiperius, tada žaidimo stilius keičiasi, jis gali būti lėtesnis.
Lietuva yra iš tų komandų, kurios stengiasi žaisti greičiau. Kuomet tai pavykdavo – iškovodavome puikių pergalių, kuomet nepasisekdavo – patirdavome fiasko, kaip Lenkijoje.
„Lietuvos rytas“, žiūrint mano akimis, nėra gerai sukomplektuotas ir jiems šį sezoną bus sunku.
– Kokios specialios treniruotės yra taikomos, norint sumažinti komandos klaidų skaičių?
– Stengiesi kuo geriau sustyguoti greitą puolimą. Tačiau nė viena treniruotė neprilygsta rungtynėms, kuriose yra įtampa ir spaudimas.
Lietuvoje to trūksta, nes LKL įtampos beveik nėra. Kol bus taip, kad „Lietuvos rytas“ su „Žalgiriu“ dominuos, o kitos komandos bus silpnesnės, tol įtampos ir nedaugės. Tikiuosi, kad šiemet išvykose grandai sulauks daugiau to taip reikalingo pasipriešinimo.
– Vadinasi, VTB Jungtinė lyga mūsų klubams naudinga?
– Be abejo, ten aukštesnio lygio rungtynės. Matėme kokiu skirtumu „Lietuvos rytas“ pralaimėjo „Spartak“ komandai, kuri net nėra stipriausia Rusijoje. Nesinori būti blogu pranašu, bet ar mes nežengėme keletą žingsnių atgal.
– Kas šiemet gali būti Eurolygos favoritai, o kas galbūt netikėtai nustebinti?
– Žinoma, kaip visada CSKA, taip pat stiprios „Barcelona“ ir „Real“ ekipos, Turkijos klubai. Manau, kad klubiniame krepšinyje šiuo metu didžiausi pinigai sukasi Turkijoje ir Rusijoje. Nemanau, kad „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ prarado tiek, kiek jiems buvo prognozuota.
Manau, kad „Žalgiris“ šiais metais yra labai stipri komanda, tačiau man keistas Manto Kalniečio paleidimas. Stebėdamas jų rungtynes mačiau trenerio stilių, braižą. „Lietuvos rytas“, žiūrint mano akimis, nėra gerai sukomplektuotas ir jiems šį sezoną bus sunku.
Jono Kazlausko karjera:
1973–1985 m. žaidė Vilniaus „Statyboje“, su kuria 1979 m. laimėjo bronzą SSRS pirmenybėse
Trenerio karjera ir pasiekimai:
• Su Lietuvos jaunių U-18 rinktine 1994 m. tapo Europos čempionu
• 1997–2001 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris
1998 m. pasaulio čempionatas – 7 vieta; 1999 m. Europos čempionatas 5 vieta; 2000 m. Olimpinių žaidynių bronzos medalis; 2001 m. Europos čempionatas – 12 vieta.
• 1994–2000 m. Kauno „Žalgiris“
1995–1999 m. LKL čempionas; 1998–1999 m. NEBL čempionas; 1997-1998 m. Saportos taurės laimėtojas; 1998–1999 m. Eurolygos čempionas; 1999–2000 m. LKL vicečempionas
• 2001–2004 m. Vilniaus „Lietuvos Rytas“
2001–2002 m. NEBL ir LKL laimėtojas, pripažintas Lietuvos metų treneriu
• 2004 m. Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio asistentas
• 2004–2008 m. Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris
2005 m. Azijos čempionas; 2006 m. Azijos žaidynių čempionas; 2008 m. olimpinių žaidynių 8 vieta
• 2004–2006 m. Pirėjo „Olympiacos“
2005-2006 m. Graikijos lygos (ESAKE) vicečempionas; pasiektas Eurolygos ketvirtfinalis
• 2009–2010: m. Graikijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris
2009 m. Europos krepšinio čempionato bronza
• 2011-2012 m. Maskvos „CSKA“ vyr. treneris
2011–2012 m. Rusijos pirmenybių laimėtojas; VTB Jungtinės lygos čempionas; Eurolygos vicečempionas; Rusijos taurės II vietos laimėtojas; geriausias Rusijos krepšinio lygos treneris
