Iškart po dvikovos J.Kazlauskas atidavė duoklę spaudos konferencijoje sėdėjusiems užsienio žurnalistams, o jau po to iškart priėjo prie gausios Lietuvos žiniasklaidos brolijos. „Ateis žaidėjai, tai manęs gal ilgai neklausinėsite?" – šmaikštavo geros nuotaikos neslėpiantis J.Kazlauskas.
– Treneri, kas lėmė pergalę?
– Esame patenkinti – labai sunkios rungtynės buvo. Visų pirma, buvo labai sunkios psichologiškai. Juk galėjome viską prarasti. Gal ateityje ir bus sunkių mačų, varžovai dar stipresni, tačiau neslėgs mūsų tokia psichologinė našta. Bet kokiu atveju, visada kovoji dėl prizinių vietų, dėl medalių... Galiu pasakyti, kad komanda pasiryžusi ir nori kovoti finale. Kaip pavyks? Matysime... Noriu padėkoti komandai – galima surasti kažkokių smulkmenų, tačiau vyrai kovojo, stengėsi... Aš džiaugiuosi, kad taip yra.
Dabar neturėsime persvaros: jie turi kozirius. Kroatija turi ir aukštų žaidėjų, ir tritaškininkų gerų. Tik negerai, kad pas mus vis dar siaučia virusiukas – jis ir mane užgriebė. Nesusitvarkėme su tuo virusu.
– Kaip rungtynės jums patiko?
– Kaina tų rungtynių buvo labai didelė. Šiose rungtynėse buvo nereikalingo emocinio užsivedimo – teko kai kuriuos žaidėjus raminti. Bet ne todėl, kad pykomės, o kad reikėjo krepšininkus apraminti, jog žaistų savo žaidimą. Aš džiaugiuosi, kad radome raktą į pergalę ketvirtame kėlinyje ir atlaikėme spaudimą. Laimėjome...
– Ką akcentavote trečiame ir ketvirtame kėliniuose?
– Varžovai įmetė metimus iš fantastikos srities, buvo baudelių – tiek to... Mums buvo sunku išnaudoti savo aukštus žaidėjus perimetre: italai uždarė trijų sekundžių zoną... Mums reikėjo atvirų metimų, nes prie Lino Kleizos arti stovėjo žmonės. Galiu sakyti, kad varžovai mus buvo išsinagrinėję gerai.
Gerai, kad Donatas Motiejūnas sėkmingai sužaidė – jiems buvo netikėtas jo žaidimas. Svarbiausias akcentas – komanda su tam tikrais pliusais ir minusais puikiai gynėsi.
– Pusfinalis jau rytoj – komanda žais pirma. Ar tai gerai?
– Be abejonės, sistema negera ir reikia kažką keisti. Kai sužaidi iš pradžių per 6 dienas penkias rungtynes, po to – per penkias dienas 3 rungtynes... O kai ateina svarbiausi turnyro momentai – ketvirtfinalis, pusfinalis, finalas – turi tris dienas laisvas, o po to per 4 dienas 3 mačus žaidi... Tokia sistema tikrai negera.
– Rytoj kroatai...
– Jie žaidžia gerą krepšinį. Jie savo grupėje užėmė pirmąją vietą. Dabar neturėsime persvaros: jie turi kozirius. Kroatija turi ir aukštų žaidėjų, ir tritaškininkų gerų. Reikės juos analizuoti. Tik negerai, kad pas mus vis dar siaučia virusiukas – jis ir mane užgriebė. Nesusitvarkėme su tuo virusu.
– Tai geriau, kad favoritais būtų kroatai?
– Tegul būna jie... Koks skirtumas. Sakau, rungtynės bus visiškai kitokios, negu šios dienos su italais.
