J.Kazlausko kolegos – buvęs ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Benjaminas Zelkevičius, rankinio autoritetas Antanas Skarbalius ir reprezentacinės šalies moterų dviračių ekipos vadovas Valerijus Konovalovas – tvirtina: grįžti ten, kur jau esi buvęs ir pakelti kardą pasitinkant naujus iššūkius – ne eilinis gyvenimo siųstas išbandymas, o pripažinimas, kurio nusipelno ne kiekvienas sporto profesionalas.
„Palaikau Joną Kazlauską ir Arvydą Sabonį. Mano nuomone, Arvydas labai teisingai padarė prie krepšinio rinktinės vairo sugrąžinęs labiausiai patyrusį Lietuvos krepšinio trenerį. Jonas – aukščiausio lygio specialistas. Nors esu futbolo žmogus, krepšiniu taip pat domiuosi, tad šios sporto šakos problemos man irgi labai svarbios. Tikiu, kad J.Kazlauskas gali įkvėpti naują krepšininkų kartą“, – sakė B.Zelkevičius.
„Neabejoju, kad šis specialistas yra sukaupęs naujų idėjų, jo autoritetas po sėkmingo darbo Kinijoje, Graikijoje ir Rusijoje gerokai ūgtelėjo, todėl didesnės galimybės atsivers ir žaidėjams, kuriuos jis treniruos“, – svarstė A.Skarbalius.
„Vadovauti rinktinei – kiekvieno trenerio prestižo reikalas. O jei žaidėjai, su kuriais tenka dirbti, gali pasiekti neblogų rezultatų tarptautinėje arenoje, išvis puiku. Treniruodamas komandą visada laikiausi nuostatos, kad šalies rinktinėje turi žaisti geriausieji. Labai džiaugiuosi, kad ir J.Kazlauskas teigia, jog mūsų krepšinio rinktinei atstovaus tik pajėgiausi žaidėjai. Svarbu, kad komanda laimėtų, o kas ir kaip žais, niekam nerūpi“, – įsitikinęs B.Zelkevičius
„Nesureikšminu posakio apie grėblį, ant kurio galima užlipti antrą kartą. Jeigu žmogus savikritiškai išnagrinėja savo klaidas, jis jų ateityje nekartoja“, – kalbėjo rankinio specialistas.
