– Kas lėmė pergalę tokiu dideliu skirtumu?
– Vakar gavome labai gerą pamoką. Ryte pakalbėjome, kad negalime žaisti taip, kaip vakar, ir padarėme išvadas. Pataisėme tiek puolimą, tiek gynybą ir tai atnešė gerą rezultatą.
– Treneris sakė, kad jam nepatiko "alley-up‘ai", ar gavote pylos?
– Pavyko rezultatas. Nors ir nepavyko "alley-up‘ai", svarbu, kad rezultatas yra.
– Koks jausmas kai stovite prie baudų metimo linijos ir girdite visą areną skanduojant jūsų vardą?
– Reikia paprašyti, kad dabar visą laiką skanduotų. Tikrai netrukdo, labai smagu, sirgaliai tarsi šeštas žaidėjas, tai labai padeda bei gerai nuteikia.
– Šį vakarą jus sėkmingai išnaudojo komandos draugai, ar pats tai pajautėte?
– Tiesiog žaidžiau komandos naudai, stengiausi sau ir kitiems sukurti progų. Vis tiek žaidžiame kaip komanda. Nei aš, nei kas nors kitas nesiima visos atsakomybės sau. Taškus pelnome kaip komanda.
- Mačo metu kažką pasakėte Rusijos rinktinės žaidėjui Aleksejui Savrasenkai ir po to šiek tiek susistumdėte. Apie ką kalbėjotės su varžovu?
- Kiekvienose rungtynėse būna imtynių, bet viskas baigėsi ramiai. Visada „ant karštųjų“ pasakai kažką, pasistumdai, bet po mačo viskas būna normaliai. Kalbėjomės su juo - persimetėme žodeliais.
Daugiau buvo rusiškų ar angliškų žodžių? Iš mano pusės daugiau angliškų, iš jo – rusiškų. Nesutapo kalbos, bet vienas kitą supratome.