K.Lavrinovičiaus nuovargio nepaslėpė net šypsena. Ne ką žvalesni buvo ir kiti krepšininkai, bet visi kupini ryžto kautis su kroatais.
Besibaigiant rytinei treniruotei, čempionate akredituoti žurnalistai daina „Su gimimo diena“ pasveikino Donatą Motiejūną, kuriam rugsėjo 20 dieną sukanka 23-eji metai. „O kur dovanos?, – paklausė K.Lavrinovičius, eidamas prie žiniasklaidos atstovų. „Po baliaus sekmadienį, kai bus auksas“, – atkirto pastarieji.
Greičiausiai geriausia dovana jaunam krepšininkui būtų galimybė sekmadienį žaisti Europos krepšinio čempionato finale. Tačiau prieš tai teks įveikti itin galingai kovojančią Kroatijos komandą. Šios Balkanų šalies rinktinė po 18 metų pertraukos pateko tarp geriausių Senojo žemyno keturių komandų. Pralaimėjusi pirmąją dvikovą Ispanijai 40:68, po to Kroatija šventė 8 pergales iš eilės. Ketvirtadienį turnyro ketvirtfinalyje jie palaužė ukrainiečius 84:72.
Kitame šios dienos pusfinalyje susigrums praėjusio Europos čempionato finalininkai Ispanijos ir Prancūzijos krepšininkai.
– Ar užteks laiko komandai pasirengti mačui su Kroatija? – buvo paklaustas K.Lavrinovičius.
– Aišku, geriau būtų, jei turėtume laiko daugiau. Mes matėme ne vieną jų mačą. Tačiau mums svarbiausia – atsigauti fiziškai. Galvoju, kad mes turime kur kas ilgesnį atsarginių žaidėjų suolą nei kroatai ir tai mums į naudą.
– Brolis Darjušas po rungtynių su italais teigė, kad jūs jam ne kartą rodėte Europos čempionato medalį. Tai ar abu broliai turės dabar medalius?
– Tai pasistengsime. Norėtųsi, kad būtų.
– Ar pasisekė pamiegoti?
– Truputį pamiegojome. Trūko miego. Bet jau taupytis nėra laiko. Jei atėjome iki pusfinalio – taupytis jau nėra ko.
– Nerungtyniavote su Italija. Esate trenerio planuose žaisti pusfinalyje?
– Nežinau. Tikiuosi.
– Kroatai stipresni už italus?
– Tai visai kita komanda – ji propaguoja kitą krepšinį. Jie turi daugiau derinių... Stilius visai kitas...
– Ar kroatai primena tas Balkanų ekipas, su kuriomis kovojote pirmame varžybų etape?
– Taip, labai. Visos Balkanų šalių rinktinės vienodo charakterio – jos nepasiduoda iki paskutinių sekundžių.
– Ar kroatas Marko Popovičius, su kuriuo žaidėte „Žalgiryje“, neatsiuntė jokios žinutės?
– Ne. Gal bijo...