Apie sirgalius
Su Sėklos sirgaliais keliauju jau nuo 2007 m. čempionato Ispanijoje ir nė karto neteko šioje kompanijoje regėti muštynių ar kad kas nors viršytų savo galimybes. Mes visi vieni kitus gerai pažįstame, būdami Lietuvoje bendraujame šeimomis, auginame vaikus, vedžiojame šunis, dirbame savo darbus. Atvykę į čempionatus esame draugiški, drausmingi ir atliekame mums priskirtas pareigas.
Nuotr. iš J.Antanaitytės-Voldemarienės albumo/Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė |
Kad ir kaip skambėtų, esame lyg darbininkai, kurie sutartu laikų sėda į autobusą, važiuoja į areną, išsidėlioja vėliavas ir būgnus, atidirba (nuo to, žinoma, visi kaifuoja), susivynioja vėliavas, susirenka būgnus, sėda į autobusą ir vėl rieda į viešbutį. Tenka nuvilti net ir kitus Lietuvos sirgalius, kurie nori „pasitūsinti“ drauge su mumis. Gyvename apie 38 km nuo arenos, Naklo miestelyje, varžybos baigiasi gana vėlai, tad tenka pareigingai rinktis į autobusą.
Mūsų viešbutyje gyvena ir kelios dešimtys Makedonijos sirgalių. Jie dainavo mums dainas prieš Lietuvos ir Makedonijos rungtynes, draugiškai pasveikino po jų. Tad ir čia nėra jokio kriminalo, gyvename draugiškai, bendraujame, švenčiame, fotografuojamės.
Atostogų pasiūlymai
Šis čempionatas nuostabus ne tik dėl kol kas neblogos rinktinės situacijos. Slovėnija pasitiko gerais, šiltais orais, nuostabia gamta ir aktyvaus poilsio pasiūlymais. Žodžiu, tai puikus vasaros pratęsimas su daug pramogų.
Kiekvieną dieną iki varžybų ką nors veikiame. Atstumai čia nedideli, keliai geri, viešojo transporto sistema išvystyta puikiai, visi (ne tik jaunimas) kalba angliškai (autobusų vairuotojai, taksistai ir t. t.).
Slovėnijoje jūs galite lipti į kalnus, nes yra įvairaus sudėtingumo ir ilgio trasų. Kalbu ne tik apie alpinizmą. Čia galima puikiai praleisti dieną kopiant į kalną pėsčiomis kelių kilometrų ilgio trasomis ir smagiai paiškylauti pasiekus viršūnę.
Dar galima plaukti įvairaus sudėtingumo kalnų upių trasomis. Tai mes būtinai padarysime artimiausiu metu. Slovėnijoje jūs galite žvejoti (plaukioja daug didelių upėtakių ir karpių), maudytis (yra jūra ir tarp kalnų įspraustų smaragdinių ežerų), buriuoti ar išbandyti kitokį vandens sportą.
O kur dar kalnų urvai, kriokliai, tarpekliai… Svarbu nesėdėti viešbučio kambaryje.
Tomo Tumalovičiaus nuotr./ Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė |
Jei turite augintinį, jį galite drąsiai vežtis į Slovėniją. Dar negirdėjau isteriškų klyksmų ir paliepimų labradorui uždėti antsnukį, nemačiau draudimų šunims maudytis ežere ar užeiti į paplūdimį. Viešbučių, o ypač kempingų ar privačių vilų, administratoriai gali net nesuprasti jūsų klausimo, ar galima atsivežti šunį. Žinoma, kakučius reikės susirinkti.
Slovėnai myli turistus, yra paslaugūs, draugiški ir nuoširdūs. Jie ne tik myli krepšinį ar kitą sportą, bet ir puoselėja aplinką, rūpinasi gyvūnais.
Net ir mažiausiuose miesteliuose rasite puikios kokybės sporto aikštynus: bėgimo takelis, krepšinis, futbolas, rankinis, tenisas. Žodžiu, jei norite pajudėti, problemų tikrai nebus.
Gatvės, kiemai, parkai tvarkingi, šiukšlių tikrai nerasite tiek, kiek mūsuose (nors ir pas mus šia tema nėra labai blogai), namų balkonai nukabinti gėlėmis. Lietuvoje gėlėmis puošiasi vienas kitas, čia vienas kitas yra nepasipuošęs. Ir man čia patinka.
Taip pat susidarė įspūdis, kad čia itin gausu žirgynų. Kaip ir filmuose, čia vešliose pievose ganosi žirgai (ne arkliai), jojikai sportuoja visai neprastai įrengtose specialiose aptvertose teritorijose. Apie žirgų sportą neišmanau nieko, bet, manau, tiems, kurie išmano, čia tikrai patiktų.
Nuotr. iš J.Antanaitytės-Voldemarienės albumo/Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė (priekyje) |
Maistas, gėrimai ir kainos
Maistas yra skanus ir kokybiškas. Slovėnijoje galite prisiragauti įvairių jūros gėrybių, šviežios žuvies, mėsos, pieno produktų, skanių didelių picų, įvairių makaronų. Porcijos didelės, kai kur net itin didelės.
Nerealiai skanią jūrų gėrybių sriubą (su karališkosiomis krevetėmis, tunu, midijomis ir vėžiais) ant Bledo ežero kranto galite gauti už 6 eurus, paeliją (rekomenduočiau valgyti dviem) galima gauti už 9–10 eurų. Didžiulę sočią picą galite gauti už 5–8 eurus (priklausys nuo dydžio ir kas ant jos uždėta), didžiulę lėkštę spagečių bolognaise gausite už 6 eurus ir nesugebėsite jos įveikti. Jau patikrinta, retas kuris sugeba, tad dalijamės per pusę.
Kepti kalmarai tešloje su bulvėmis ir skaniu padažu (irgi geriau valgyti dviem) arba kalmarai, įdaryti sūriu ir kepti ant grotelių, su česnakiniu žolelių padažu bei kalnu bulvyčių kainuos 7–8 eurus.
Nuotr. iš J.Antanaitytės-Voldemarienės albumo/Krepšinio gerbėjai |
Na ir, žinoma, alus. Iškart atsiminiau Lietuvoje vykusį čempionatą ir kaip mūsų verslininkai buvo užsikėlę kainas prie arenų. Čia bet kuriame bare alus kainuoja 2 eurus, baruose prie arenos – 2,5 euro. Šiek tiek brangiau, betgi ne dvigubai, kaip buvo Lietuvoje.
Slovėnai turi daug nuostabaus putojančio ir neputojančio vyno. 0,5 litro ąsotėlis visai neblogo baltojo sauso ir šalto vyno bare kainuos apie 6 eurus. Butelis putojančio – 10–13 eurų. Parduotuvėje kainos, aišku, gerokai mažesnės.
Šiandien (antradienį – red. past.) pas mus lyja, bet tai negadina nuotaikos, nes dar turim didelių planų Slovėnijoje. Rytoj varžybos keliasi į Liublianą.
Prisijunkit prie mūsų, susitikime arenoje. Kartu mes galime daugiau.