Lietuvos rinktinės varžovė Prancūzija – NBA žvaigždės Tony Parkerio komanda, turinti ir dar nepanaudotų ginklų

Be T.Parkerio, „San Antonio Spurs“ dar žaidžia Nando de Colo ir Borisas Diaw. „Portland Trail Blazers“ žaidžia puolėjas Nicolas Batumas, o „Atlanta Hawks“ atstovavo Johanas Petro. Patirties stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje turi ir Alexis Ajinca bei Mickaelis Gelabale'is.

Vis dėlto prancūzų žaidimas šiose pirmenybėse kol kas priklauso nuo T.Parkerio, kuris renka ketvirtadalį visos komandos taškų šiame čempionate, o prancūzai po pirmojo etapo yra lyderiai pagal įmestus taškus (vid. 80,8 per mačą). Būtent puikus T.Parkerio žaidimas padėjo prancūzams įveikti Ukrainos ir Belgijos rinktines. Su šiomis rinktinėmis prancūzai vargo tol, kol T.Parkeris nesiėmė iniciatyvos. 

Tiek N.Batumas, tiek N.de Colo yra žaidėjai, bet kurią dieną galintys imtis iniciatyvos ir pelnyti nors ir 40 taškų per mačą.

Prancūzijos rinktinės bėda – silpnoka priekinė linija. Tačiau ji atkovoja po 34,8 kamuolio per rungtynes, iš jų puolime – net 9.

Visos keturios prancūzų pergalės grupėje buvo pažymėtos ir laimėta kova po lenta, o pralaimėtame mače su Vokietija prancūzai kovos dėl kamuolių laimėti nesugebėjo. Žinoma, A grupėje nė viena komanda priekine linija pasigirti negalėjo, tačiau ir Lietuvos rinktinės aukštaūgiai kol kas nedominavo nė viename mače, išskyrus rungtynėse su Latvija, tad lengva nebus ir su prancūzais.

Prancūzijos krepšininkai puikiai meta dvitaškius (58 proc. taiklumas): T.Parkeris pataikė net 27 metimus iš 39 (69 proc.), M.Gelabale'is – 10 iš 15 (57 proc.)., B.Diaw – 17 iš 30 (57 proc.), N.Batumas – 13 iš 15 (87 proc.).

Tiesa, tolimi metimai prancūzams kol kas sekasi ne taip gerai (36 proc.), tačiau N.de Colo (9/17 – 53 proc.) ir A.Diot (6/9 – 67 proc.) taikikliai suderinti puikiai.

Nicolas Batumas

Prancūzų visas atakas pradeda T.Parkeris, kuris dažnai kamuolį bumbsi nors ir 20 sekundžių, o per likusias keturias neria po krepšiu ir įmeta taškus arba atlieka rezultatyvų perdavimą komandos draugui. T.Parkerio rezultatyvių perdavimų vidurkis (4,8) yra septintas čempionate, o visos rinktinės (16,6) – antras. Prancūzų lyderis kol kas žaidžia tik po 27 min. per mačą, nes turi taip pat komandai vadovauti sugebančius A.Diot, N.de Colo ir kol kas šešėlyje tūnantį T.Heurtelį.

Lietuvos rinktinei reikia nepamiršti, kad T.Parkeris, nors ir mėgsta žaisti vienas bei yra neabejotinas komandos lyderis, tačiau tiek N.Batumas, tiek N.de Colo yra žaidėjai, bet kurią dieną galintys imtis iniciatyvos ir pelnyti nors ir 40 taškų per mačą. Prieš dvejus metus Lietuvoje vykusiame čempionate mūsų rinktinę paskandino būtent N.de Colo.

Daugiau nei po 20 minučių taip pat rungtyniauja N.Batumas, M.Gelabale'is ir B.Diaw – tai atletiški, gebantys iš sudėtingų padėčių pataikyti ir svarbiausia, greiti krepšininkai (tuo nepasižymi tik B.Diaw), prieš kuriuos itin sunku gintis „vienas prieš vieną“. Tačiau gynyba tikrai nėra stipriausia jų žaidimo pusė.

Borisas Diaw ir Andrew Sullivanas

Lietuvos rinktinei turbūt reikia nepersistengti stabdant T.Parkerį, kad nepabudintų kitų Prancūzijos rinktinės žaidėjų, nes du ar tris puolime įsibėgėjusius prancūzus sustabdyti būtų itin sunku. Šiame čempionate jau ne kartą sakyta, kad lietuviams reikia žaisti per savo aukštaūgius. Mačas su prancūzais – ne išimtis. Jei pavyks išnaudoti priekinės linijos jėgą ir galimybes, net T.Parkeris prancūzų neištrauks.

Prancūzai lietuvius lenkia beveik visos statistikos kategorijose, tačiau jų varžovai A grupėje buvo kur kas silpnesni nei lietuvių. Prancūzų rezultatyvumas antrajame etape turėtų mažėti, tačiau pergalei prieš šią komandą vis tiek reikės bent 70 taškų ir labai gero darbo gynyboje.