Jau šį sekmadienį – Europos krepšinio čempionato kulminacija. 18 dienų vykusios pirmenybės Slovėnijoje pasibaigs lemiamu maču dėl Europos čempiono titulo, kuriame susigrums du svarbiausi turnyro herojai – Lietuvos ir Prancūzijos komandos.
Lietuvių ir prancūzų keliai šiame čempionate jau buvo susikirtę: antrojo etapo E grupės varžybose iš Jesenicių į Liublianą pervažiavę lietuviai nugalėjo būsimus finalo varžovus 76:62. Tuomet M.Kalnietis per 34 žaidimo minutes pelnė 8 taškus ir nemažai prisidėjo to, kad būtų neutralizuotas prancūzų lyderis Tony Parkeris.
Per laisvą šeštadienio pusdienį M.Kalnietis spaudos konferencijoje prisiminė visą čempionatą, nelemtą, bet laimingai pasibaigusį B grupės mūšį su bosniais ir pabandė palyginti šiųmetę ir praėjusių metų Lietuvos rinktines.
– Ar tiesa, kad psichologiškai yra sunku žaisti su komanda, kurią jau esate įveikę šiame čempionate?
– Nežinau... Atsiranda psichologinis spaudimas, tačiau mažiau apie tai reikia galvoti. Naujos rungtynės – nauja istorija, o tai, kad mes prieš juos laimėjome ar pralaimėjome, nei mums pliusų, nei jiems minusų neprideda.
– Kaip pagerėjo Lietuvos rinktinės žaidimas po rungtynių su Prancūzija?
– Nuo tada mūsų žaidimas pradėjo gerėti. Dabar judame nebloga linkme: pavyko įveikti ketvirtfinalį, pusfinalį ir dabar reikia manyti, kad finalas žaidimo kokybe bus dar geresnis nei prieš tai buvusios dvejos rungtynės.
– Komanda šiemet sunkiai „klijavosi“. Ar šis procesas jau baigtas, ar galutinis taškas bus padėtas kitų metų pasaulio čempionate Ispanijoje?
– Jei jau nužygiavome iki finalo, manau, nesame mes atskiri vienetai. Nėra laiko kažkam klijuotis – ką turim, tą turim. Neblogai jau nusiteikiame rungtynėms, vienas kitam padedame, atsarginių suolelis „gyvas“ – niekas nėra nepatenkintas. Ir treneriai nusprendžia, kas turi žaisti, kam geriau sekasi. Kartu esame daugiau nei du mėnesius, todėl per vieną dieną labiau nesusiklijuosime.
Dabar visi yra patenkinti, kad mes esame finale, bet i mes buvome vos ne susikrovę lagaminus. Labai nedaug trūko iki to, kad mes parvažiuotume namo nuleistomis galvomis ir apipilti purvais.
– Prancūzai prieš pusfinalį sakė, kad Europos čempione taps ta komanda, kuri laimės Ispanijos ir Prancūzijos rinktinų pusfinalio mačą. Tokios kalbos papildomai motyvuoja ar motyvacijos ir taip užtenka?
– Patikėkite, motyvacijos tikrai užtenka. Tai rungtynės, kurių per karjerą daugiau sužaisti galimybės gali nepasitaikyti. Jeigu jie taip galvoja – viskas tvarkoje, tegul jie laiko save favoritais, o mes kausimės aikštėje ir po rungtynių pažiūrėsime, kas bus stipresni.
– Kurios rungtynės jums asmeniškai buvo sunkiausios šiame čempionate?
– Turbūt mums visiems buvo sunkiausi mačai grupės etape, kai mums viskas ėjosi sunkiai. Sunkiausios rungtynės galbūt buvo su bosniais. Dabar visi yra patenkinti, kad mes esame finale, bet i mes buvome vos ne susikrovę lagaminus. Labai nedaug trūko iki to, kad mes parvažiuotume namo nuleistomis galvomis ir apipilti purvais. Keli metimai lėmė, kad mes nusigavome iki finalo. Tos ir buvo sunkiausios...
– Kuo šių metų komanda yra stipresnė už pernykštę?
– Net nežinau, viena komanda turi vienus pliusus, kita – kitus. Mūsų priekinės linijos jauni žmonės praleido sezoną Amerikoje, ten patobulėjo. Šiemet vėl prisijungė broliai Lavrinovičiai, kurie yra mobilūs aukštaūgiai – komanda pasikeitė. Negalima sakyti, kad dabar rinktinė yra stipresnė, geresnė, nes vienas kitas nepataikytas metimas galėjo viską pakeisti. Juos mes pataikėme ir dabar viskas atrodo gerai. Esame geri tik tada, kai dirbame aikštėje, o ne kai į ją tik išeiname.
