Iškart po dvikovos R.Javtokas nespindėjo džiaugsmu – krepšininkas jau pradėjo mintyse modeliuoti būsimą Europos krepšinio čempionato Slovėnijoje finalą.
„Klausimas buvo, ar mums užtenka, tai visi atsakė neigiamai. Norime daugiau“, – kalbėjo rinktinės senbuvis, akistatoje su Kroatija pelnęs 4 taškus ir sugriebęs po krepšiais 3 kamuolius.
– Ar yra svarbu, su kuo žaisti finale? – paklausėme R.Javtoko.
– Nelabai. Svarbu – finale. Geriausiai žaisti su stipriausiu varžovu.
– Vis dėlto, su kuo geriau susikauti finale: su Prancūzija, kurią įveikėte, ar Ispanija, kurią labai norite nugalėti?
– Nežinau. Tiek vieni, tiek kiti yra stiprūs. Taip, prancūzus jau buvome nugalėję, todėl jie parankesni mums, tačiau gal ispanus įveiksime dar lengviau? O gal praloši tiems patiems prancūzams. Nežinau... Mes padarėme viską, kad patektume į finalą, Kas ten ateis, to ir lauksime...
Mes padarėme viską, kad patektume į finalą, Kas ten ateis, to ir lauksime...
– Šiandien rinktinė žaidė be įtampos?
– Manau, kad taip. Didžiausia įtampa buvo pradžioje – per ketvirtfinalius... Įsivažiuoti, įsivažiuoti, įsivažiuoti... Jei ne – eini į kitą barjero pusę. Dabar rinktinė atsiskleidė iš vidaus. Žinoma, šiame etape yra šiek tiek atsipalaidavimo, bet tai duoda impulsą judėti į priekį.
– Kas padėjo toliau spausti kroatus, kai pasibaigė asmeninis Lino Kleizos spurtas ir komanda lyg ir sustojo?
– Žinote, pradžioje Linas tempė komandą, po to jį pradėjo dengti. Tada jis pradėjo „numetinėti“ kamuolį – kitiems mūsų ekipos žaidėjams atsivėrė galimybės atakuoti. Tuo ir gera mūsų komanda bei atskiri žaidėjai: Linas nelaužė gynybos per prievartą, o leido atsiskleisti kitiems nariams.
– Ar liksite žiūrėti rungtynių tarp Ispanijos ir Prancūzijos?
– Ne, neliksime.
