Nebedarome kvailysčių
„Pusfinalyje ispanai buvo visiškai pasimetę – trenerio nebuvo matyti, neaišku, kas ten turėjo žaisti. Tik, va, barzda išdygo, aš čia apie Sergio Rodriguezą kalbu. Jis atrodė gerai viso čempionato metu, bet pusfinalyje ypač.
Nėra čia ką prognozuoti prieš finalą. Lietuviai tikrai gerai pasirengę, reikia laukti tik paskutinio štricho. Psichologiškai esame tvirtesni nei bet kada anksčiau. Juk jau esame prancūzus įveikę ir per tą laiką dar daug negandų įveikėme, pasiekdami pačią viršūnę. Žinome prancūzų stipriąsias puses ir žinome, kad patys jau galime žaisti kaip komanda. Jau nebedarome kvailysčių, jos visos paliktos pakeliui.
Prancūzų stilių net sunku apibūdinti
Juk jau esame prancūzus įveikę ir per tą laiką dar daug negandų įveikėme, pasiekdami pačią viršūnę.
Aišku, aukso niekas lengvai neatiduos, bet manau, kad prancūzai psichologiškai yra parankesnis varžovas. Tony Parkeris, kad nepyktų, galės savo normą sumesti. Gal tik ne tiek, kiek ispanams. Būtų smagu sustabdyti ir kitus žaidėjus. Reikia panašaus scenarijaus kaip praėjusiose rungtynėse su prancūzais – stabdyti T.Parkerį, bet ir kitiems neleisti kažin ką padaryti.
Matėme, kad prancūzų treneris ir vakar bandė tausoti T.Parkerį, nes ir jo jėgos ne begalinės. Nicolas Batumas su ispanais buvo prigesęs, bet paskui pataikė. Mickaelas Gelabale ilgai straksėjo nieko nepadarydamas. Tikrausiai Rimas Kurtinaitis nebuvo labai patenkintas, nes juk žais „Chimki“. Vėliau ir jis šiek atsigavo. Manau, kad visgi viską lemia T.Parkeris – jis duoda impulsą. Jeigu komanda pagauna tą ugnelę, tai galime turėti bėdų. Jų stilių net sunku apibūdinti – kartais iš nieko spurtuoja, o kartais pridaro kvailų klaidų.
Tačiau jeigu mūsų rinktinė demonstruos komandinę dvasią, tai turėtume būti favoritai ir iki finišo pergalingai eiti.“
