B.Matkevičius visada svajojo vieną dieną tapti Lietuvos krepšinio rinktinės nariu. „Bent jau rankšluosčius panešiočiau“, – vaikystėje pagalvodavo jis. Noras būti „krepšinio žmogumi“ lydėjo visą jo gyvenimą: per šilelį stebint rungtyniaujantį tėvą, Vokietijoje žengiant pirmuosius krepšinio žingsnius, siekiant profesionalo karjeros JAV ir, skausmingai paleidžiant vieną svajonę, imantis plano „B“.
„Kai viskas, ko labiausiai gyvenime siekiau, išslydo iš rankų, nenusigręžiau nuo krepšinio. Kaip krepšininkas kenčiau „lėtą mirtį“ – iš traumų, operacijų ir nuolatinio kūno skausmo vadavausi kelerius metus. Vieną dieną turėjau padėti tašką. Dabar pagalvoju, kad viskas, matyt, taip ir turėjo būti. Kaip krepšininkas nebūčiau pasiekęs to, ką turiu dabar“, – neabejoja B.Matkevičius. Krepšininko karjerą jis baigė būdamas 24-erių.
Viską apvertęs skambutis
Krepšinio skauto karjera klostėsi žaibišku tempu. 2011-aisiais B.Matkevičius sulaukė netikėto skambučio iš tuo metu Maskvos CSKA klubo vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko. „Man reikia skauto, todėl kraukis daiktus ir važiuok į Maskvą. Likau be žado“, – prisimena J.Kazlausko pasiūlymą 30-metis lietuvis.
O iki tol skauto darbo specifikos žinių jis sėmėsi Vokietijoje. Savo ankstyvos krepšininko karjeros saulėlydyje B.Matkevičius tapo profesionalaus klubo trenerio asistentu. „Rašiau skautingus, kūriau videoanalizes, kaupiau žinias, padėjau iškelti Kukshafeno „BasCats“ komandą į aukščiausią Vokietijos divizioną“, – išskirtiniame interviu 15min.lt pasakojo jis.
J.Kazlausko skambutis pakeitė mano gyvenimą ir už tai aš jam visada būsiu skolingas.
Tai buvo laikotarpis, kai B.Matkevičius dar dvejojo, kuriuo keliu gyvenime pasukti.
2005-aisiais jis grįžo iš JAV, anapus Atlanto praleidęs penkerius metus. Po metų „Evangel Christian“ mokykloje, dar ketverius metus jis buvo Arkanzaso universiteto studentas. Žaisdamas antroje NCAA lygoje, B.Matkevičius iškentė dvi sudėtingas kelio operacijas. Po jų laukė ilga ir sunki reabilitacija, todėl gynėjo pozicijoje žaidęs lietuvis nebematė prasmės likti Amerikoje.
O grįžti namo buvo dėl ko. Kukshafeno klubas pateikė rimtą pasiūlymą – galimybę tapti profesionalaus klubo trenerio asistentu. Darbas sekėsi, buvo įdomus, bet galvoje kirbėjo ir kitų minčių – įsteigti savo įmonę ir tapti asmeniniu sporto treneriu. Visas jas nustūmė šalin po skambučio iš Maskvos.
„Karjeroje peršokau kelis laiptelius“, – pripažįsta du sezonus CSKA klube praleidęs B.Matkevičius. „J.Kazlausko skambutis pakeitė mano gyvenimą ir už tai aš jam visada būsiu skolingas“, – nuoširdžiai kalbėjo jis.
Tiesa, neslėpė, kad įtakos turėjo ir tėvo ryšiai – V.Matkevičius kartu su J.Kazlausku rungtyniavo Vilniaus „Statyboje“, o buvusių žaidėjų draugystė nenutrūko išsiskyrus karjeros keliams: „Jie nuolat bendrauja, o aš su treneriu susirašinėdavau elektroniniais laiškais. J.Kazlauskas žinojo, ką aš veikiu. Be galo malonu, kad jis tikėjo manimi ir mano galimybėmis.“
Kai po skaudaus pralaimėjimo 2012-ųjų Eurolygos finale J.Kazlauskas paliko galingą Rusijos klubą, Benas sulaukė pasiūlymo pasilikti dar metams.
Kitą sezoną lietuvis ir vėl neš CSKA vėliavą. Šią vasarą jis pasirašė naują dvejų metų sutartį.
 |
| Tomo Tumalovičiaus nuotr./Benas Matkevičius – naujas veidas Lietuvos krepšinio rinktinėje |
Rinktinėje – užsispyrę ir darbštūs krepšininkai
Dabar B.Matkevičiaus mintyse – ne Rusijos komanda, o Lietuvos rinktinė.
„Nešioti ant savo krūtinės vieno iš didžiųjų Europos klubų bei nacionalinės rinktinės rinktinės emblemas – tai ne tik mano, bet ir visų mano kolegų svajonė. Stengiuosi daryti viską, kad pateisinčiau viltis“, – teigia B.Matkevičius, 15min.lt papasakojęs ir apie tai, kokios užduotys jam patikėtos nacionalinėje rinktinėje.
Galiu pareikšti nuomonę, bet treneriai sprendžia, ar priimti mano idėjas, ar ne.
„Dar prieš pirmąją stovyklą rinkau informaciją apie žaidėjus, suvedinėjau charakteristikas. Renku mūsų derinius, užrašinėju, turime derinių bazę, kad žaidėjai ir treneriai bet kuriuo metu galėtų juos rasti. Renku informaciją apie varžovus, darau videoanalizę: klipus, kombinacijas, sistemas apie komandos filosofiją. Padedu plėtoti taktiką, surasti, kur mūsų komandos ir varžovų stipriosios bei silpnosios pusės.
Po rungtynių „sukarpau“ mūsų draugiškas varžybas, atrenku svarbiausius momentus, parodau treneriams, kur mūsų problemos, ką pagal J.Kazlausko filosofiją turime pagerinti.
Renku videoinformaciją ir žaidėjams – jeigu kas turi klausimų ar nori išanalizuoti savo žaidimo klaidas, padedu jiems.
Tikslas – pagerinti ir komandinį, ir individualų žaidimą. Dabar jau prasidėjo aktyvi varžovų žaidimo analizė, tad darbo netrūksta nei dieną, nei naktį“, – tikino B.Matkevičius.
Savo nuomonę jis išdėsto ir trenerių štabui: „Galiu pareikšti nuomonę, bet treneriai sprendžia, ar priimti mano idėjas, ar ne.“
Per rungtynes B.Matkvečius renka informaciją apie mūsų rinktinės puolimą – surašo efektyvius ir neefektyvius derinius, akcentuoja greitas atakas, neatkovotus kamuolius, ieško trūkumų.
Nors per pirmąsias kontrolines rungtynes Lietuvos komandos žaidimas sukosi aplink aukštaūgius, skautas patikino, kad rinktinė sieks būti nenuspėjama.
Darbą gauti ne taip sudėtinga, kaip jį išlaikyti.
„Turime rasti balansą tarp aukštų ir „mažų“ žaidėjų. Kuo daugiau žaisi per aukštaūgius, tuo labiau būsi nuspėjamas varžovams. Dabar ieškome gijų tarp šių grandžių.
Matyti, kad ši rinktinė turi potencialo. Jaučiamas balansas tarp jaunų ir patyrusių krepšininkų.
Su šia rinktine galima daug ką pasiekti – visi vyrai darbštūs ir visi užsispyrę. Jie nori laimėti. Apskritai krepšininkai iš Lietuvos savo darbu – nerealūs, paties aukščiausio lygio“, – mintimis dalijosi J.Kazlausko asistentas.
Lietuva – tik vaikystėje
Lietuvos krepšinio rinktinės skautas didžiąją dalį gyvenimo praleido Vokietijoje. Iš Lietuvos jis išvyko būdamas penkerių, kai 1989-aisiais tėvas pasirašė sutartį su vienu Vokietijos krepšinio klubu. „Geriausiai pamenu tą pienišką sriubą su plėvele darželyje ir kiemo berniukus, su kuriais kalbėjausi rusiškai“, – nusijuokė vaikystę gimtinėje prisiminęs B.Matkevičius.
Du mėnesiai su krepšinio rinktine gimtinėje – galimybė, kokios seniai neturėjo. „Iš tiesų gera būti Lietuvoje“, – džiaugiasi Palangoje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose, o dabar Vilniuje su komanda dirbantis skautas.
B.Matkevičius nesijautė nejaukiai pirmą kartą pravėręs Lietuvos rinktinės duris. Daugelis krepšininkų jam buvo pažįstami.
„Su Darjušu kartu dirbome Maskvoje, broliai yra laisvesnio būdo – su visais bendrauja. Su Mantu Kalniečiu taip pat susipažinome Rusijoje, žinojau ir Joną Mačiulį, o su Mindaugu Kuzminsku bendraujame pastaruosius trejus metus“, – sakė jis.
B.Matkevičius turi daug ambicijų krepšinyje, todėl beveik visą savo laisvalaikį skiria darbui. Šeima ir atostogos dar palauks. Nuo pat mažens prie intensyvaus gyvenimo režimo pripratęs vyras ir rinktinėje viršvalandžių neskaičiuoja.
„Jei neįvertinsi to, ką turi, gali greitai kitur atsidurti... Nesipuikuoju savo pasiekimais, bet stengiuosi atiduoti visą savo širdį ir kasdien tobulėti“, – neslėpė jis.
B.Matkevičius vertina kiekvieną dieną praleistą rinktinėje. Likimas jau išpildė ne vieną svajonę, bet skautas gyvenime vadovaujasi taisykle: „Darbą gauti ne taip sudėtinga, kaip jį išlaikyti“.
 |
| Tomo Tumalovičiaus nuotr./Benas Matkevičius – naujas veidas Lietuvos krepšinio rinktinėje |
