Pasaulio čempionato pusfinalio akistata tarp Lietuvos ir JAV rinktinių buvo paskutinis mačas Barselonoje – šiame atkrintamųjų varžybų etape varžėsi po keturias geriausias C ir D grupės komandas.
Penktadienio rytą Lietuvos krepšinio rinktinės delegacija sulipo į greitąjį traukinį, kuris per tris valandas ekipą iš Katalonijos sostinės pervežė į lemiamų planetos pirmenybių dvikovų miestą – Ispanijos sostinę Madridą.
Lietuviai šeštadienį 19 valandą mūsų šalies laiku dėl trečiosios vietos „Palacio de los Deportes de la Comunidad“ arenoje susikaus su šios dienos – Serbijos ir Prancūzijos – pusfinalio poros pralaimėtoju.
Būtent šioje Madrido arenoje 2007 metais Lietuvos krepšininkai, treniruojami Ramūno Butauto, laimėjo Europos čempionato bronzą.
Vos tik pasirodę Madride, lietuviai nuskubėjo į tą areną treniruotis ir rengtis mūšiui dėl bronzos.
„Tikrai neverkiame po vakarykščio pralaimėjimo. Taip, norėjome sužaisti gražias rungtynes, bandėme pasipriešinti, tačiau galiausiai realiai įvertinome savo jėgas – pamatėme, kad negalime, silpnesni. Neužsikabinome tai neužsikabinome – patys kalti“, – po treniruotės apie nuotaikas komandoje pasakojo Lietuvos krepšinio rinktinės treneris J.Kazlauskas.
– Ar jau yra būsimo mačo dėl trečiosios vietos planas?
– Svarbiausia yra pasirengti būsimam mačui ir sužaisti taip, kaip ir pridera. Plano dar neturime, nes neaiškus varžovas. Kita vertus, mes esame išanalizavę abi ekipas, tad beliks šiandien sužinoti, prieš ką žaisime bronzinį mačą. Tada su komanda kalbėsime konkrečiai.
Matau, kad nusiteikę rimtai žaisti. Jau nėra ką čia daugiau motyvuoti – visi žino, kokios tai rungtynės ir kokia kaina.
– Paulius Jankūnas žais dėl bronzos medalių?
– Galvoju, kad taip.
– Žinoma, kad rinktis varžovo šiame etape neįmanoma. Vis dėlto, kuri komanda – Serbija ar Prancūzija yra parankesnė?
– Abi rinktinės turi pliusų ir minusų. Bet aišku, kad abi jos yra emociniame pakilime – prancūzai susitvarkė su pagrindiniais turnyro favoritais šeimininkais ispanais, serbai, užėmę ketvirtąją vietą grupėje, sugebėjo kituose dviejuose mačuose sutriuškinti varžovus. Kas geriau? Nežinai. Sunku pasakyti...
Svarbiausia yra pasirengti būsimam mačui ir sužaisti taip, kaip ir pridera. Plano dar neturime, nes neaiškus varžovas.
– Ar serbai ir prancūzai pusfinalyje – didelė staigmena?
– Kažkuria prasme – taip... Nes galvoju, jog favoritai buvo aiškūs – ispanai. Bet jų jau nėra. Galingai atrodė brazilai, bet jie per anksti įgijo sportinę formą. Man patiko galingai atrodę kroatai, gerą žaidimą demonstravo graikai...
– Kas nutiko, kad prancūzai žengė taip toli?
– Na, tai ne senosios mokyklos, kaip bandoma sakyti. Vis sakoma: netikėtai pateko prancūzai, ai, va, kaip taip – prancūzai pusfinalyje. Bet pasižiūrėkime, kas žaidžia pas juos: Borisas Diaw, kuris buvo labai svarbi figūra NBA klube „San Antonio Spurs“ laimint aukso žiedus. Jei kalbėsime Nicolasą Batumą – jis NBA ekipos „Golden State Warriors“ lyderis... Tai tikrai neeiliniai NBA klubai, o prancūzai gali pasigirti dar keliais gerais NBA krepšininkais. Tai nėra komandėlė – tai komanda... Panašiai ir serbai. Tad visiškai atvirai teigti, kad šios ekipos yra netikėtumas, – negalima.
– Gal matote, kad krepšininkai norėtų revanšo už 2013-ųjų nesėkmę Europos krepšinio čempionato finale, kai Prancūzija mus įveikė 80:69?
– Ne, nelabai tai matyti. Matau, kad nusiteikę rimtai žaisti. Jau nėra ką čia daugiau motyvuoti – visi žino kokios tai rungtynės ir kokia kaina.
– Ar po pastarojo mačo ekipa jaučia nuovargį?
– Jei komanda turėtų daugiau pralaimėjimų, tada nuovargis jaustųsi. Bet dabar nuovargis palauks. Apie kokį nuovargį kalbama? Mes dabar neturime teisės apie tai kalbėti.
Galbūt, perlaikėme Renaldą Seibutį. Ir tai pasijuto būtent dvikovoje su amerikiečiais. Duok Dieve, kad tai būtų tik tose rungtynėse.
– Ar galite pasakyti – čempionato metu buvo nuovargio duobių?
– Dėl fizinio nuovargio? Galbūt, perlaikėme Renaldą Seibutį. Ir tai pasijuto būtent dvikovoje su amerikiečiais. Duok Dieve, kad tai būtų tik tose rungtynėse. Bet noriu aiškiai pareikšti, kad jo pasirengimu ir fiziniu pasiruošimu esu visiškai patenkintas.
Kišti žmogų į kitą poziciją, nei jis žaidžia, skirti nemažai laiko toje neįprastoje pozicijoje – tikrai ne paprasta užduotis. Bet to, kai kuriose rungtynėse jis gynėsi prieš labai pavojingus varžovus... Kiti turėjo didesnę ar mažesnę rotaciją – galėjo pailsėti.
– Į Madridą atvykote traukinu...
– Labai pasiteisinęs dalykas. Neturiu nė menkiausios pretenzijos dėl šio sprendimo. Tikrai buvo geriau važiuoti, nei skristi.
