„Jei per Europos krepšinio čempionato finalą mes neturėjome jokių šansų įveikti prancūzų, tai dabar buvo šansas didelis“, – ramiu, tačiau, greičiausiai širdyje iš nuoskaudos rėkiančiu balsu, kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas.
Po paskutiniojo mačo planetos pirmenybėse Ispanijoje treneris kalbėjo apie būsimą rinktinę, sukilusį apmaudą dėl nelaimėtos lemiamos akistatos ir vidurio puolėją Joną Valančiūną, kuris tapo treneriui tikru atradimu – jis nesitikėjo iš šio krepšininko tokio žaidimo šiame čempionate.
– Treneri, ką galite pasakyti apie pralaimėtas rungtynes?
– Sveikinu prancūzus, bet labai gaila, kad tenka juos sveikinti jau antrą kartą per dvejus metus. Jei apie rungtynes, tai stengėmės kiek galėjome, tačiau pritrūko blaivesnio proto aikštelėje; Smulkiose detalėse mes šįkart labai nusileidome varžovams. Labai gaila... Jei praėjusiais metais Europos čempionate mes visiškai neturėjome šansų, tai šiemet, net ir kalbant apie mūsų netektis, mes turėjome didelę galimybę nugalėti.
– Gal galite apibendrinti Pasaulio čempionatą?
– Jei prieš pirmenybes, po Manto Kalniečio netekties, man būtų pasakę, kad žaisime dėl trečiosios vietos ir būsime ketverte, tai būčiau apsidžiaugęs. Bet kai kauniesi dėl tos trečiosios vietos ir nelaimi, būna liūdna. Nėra kuo džiaugtis. Vyrai atidavė daug, bet reikia pasakyti, kad Manto Kalniečio netekties problemos mes taip ir neišsprendėme.
Jei prieš pirmenybes, po Manto Kalniečio netekties, man būtų pasakę, kad žaisime dėl trečiosios vietos ir būsime ketverte, tai būtume apsidžiaugę. Bet kai kauniesi dėl tos trečiosios vietos ir nelaimi – būna liūdna. Nėra kuo džiaugtis.
Pasižiūrėkite rezultatyvių perdavimų santykį su prarastais kamuoliais – 1:2. Tai tik parodo, kad ši pozicija buvo labai silpna.
Mes geriausiai atrodėme po krepšiais. Atvirai pasakysiu: nesitikėjau iš Jono Valančiūno tokios rimtos pagalbos šiame Pasaulio čempionate. Tikrai, šis žaidėjas eina labai į priekį. Stabilumo norėjosi iš ketvirtojo numerio pozicijos žaidėjų. Daug kartų mus ištraukė broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.
Bet norėjosi ekipoje stabilumo: negali juk kiekvieną kartą spėlioti, kas gali sužaisti. Kai kovoji, nėra laiko galvoti, ar kas padės. Vienas du taškai lemia viską. Na, o apie kitus žaidėjus pasakysiu taip – daugmaž normaliai. Gal šiek tiek perspaudėme Renaldą Seibutį – galima buvo jį kitaip šiek tiek išnaudoti.
– Jums apmaudu, kad taip baigėsi čempionatas?
– Taip, man asmeniškai labai apmaudu, kad pralaimėjome šias rungtynes.
– Ar Prancūzija ką nors buvo sugalvojusi dvikovai dėl trečiosios vietos?
– Ne, tikrai nieko. Jei būtų sugalvojusi, būtų ir kitoks skirtumas. Nors buvo labai daug kalbų, kad prancūzus veiks nuovargis po pusfinalio mačo, tačiau juk kovojama dėl medalių.
Manau, kad mūsų ekipos žaidėjai buvo gal daugiau pervargę. Manau, kad lemiamomis minutėmis mes neturėjome charakterį turinčių krepšininkų, tokių kaip Boriso Diaw, kuris šiemet iškovojo NBA aukso žiedą, Nicolas Batumo, kuris kovojo.
Jie sugeba daryti taškus iš nieko. Manau, kad norint laimėti medalius kai kada reikia ir sėkmės. Buvo tokių momentų, kai prancūzams įkrito nerealūs metimai ar metimai paskutinę sekundę. O mes per paskutines keturias minutes neįmetėme iš po krepšio...
Šis mačas tik parodė, kad turėtume būti labiau subrendę. Iš visų tų niuansų ir susidarė rungtynės, kurias ir pralaimėjome.
– Bet Lietuvos ekipa kovojo...
– Taip, bet buvo labai sunku užčiuopti, kur mūsų pranašumas mače su prancūzais. Žinoma, mes turėjome Joną Valančiūną. O kas kiti, kurioje pozicijoje? Kai viską sudedi, tai gali sakyti, kad apmaudu, tačiau tikrai didžiuojuosi vyrais ir manau, kad tai ne pats blogiausias čempionatas.
Aš tikiu, kad mantas Kalnietis sugrįš į komandą, tačiau labai abejoju, kad mes išspręsime įžaidėjo problemą. Tikrai abejoju, kad turėsime dar vieną Mantą
– Kitais metais vyks Europos čempionatas. Kokios mintys?
– Na, kitais metais vyksiantis čempionatas turės dvigubą svarbą – tai yra ne tik medaliai, bet ir atranka į Rio de Žaneiro olimpiadą.
Aš tikiu, kad Mantas Kalnietis sugrįš į komandą, tačiau labai abejoju, kad mes išspręsime įžaidėjo problemą. Tikrai abejoju, kad turėsime dar vieną Mantą.
Aš norėčiau palinkėti išplėstiniam sąrašui, kuris buvo sudarytas prieš šias pirmenybes, kad jie neapsiribotų tuo, jog tik buvo ar yra šalia nacionalinės ekipos slenksčio. Tegul veržiasi į rinktinę ir Lietuvos rinktinė padės jiems atsiskleisti. Ten pavardžių buvo daug – jei jie dar prisijungs, jaunimas sieks tikslų, bus tikrai gerai. Mes juk negalime visą laiką galvoti, kad broliai išeis į aikštę ir mus išgelbės.
– Kaip šiandien praleisite laiką? Švęsti lyg ir neišeina?
– Vis tiek esame tarp keturių geriausių pasaulio komandų... Tai nėra tikrai pats blogiausias rezultatas...
