Sergejus Jovaiša: Lietuviškas sindromas – nesusikaupimas
Apie pralaimėjimo priežastis: „Pagrindinė pralaimėjimo priežastis yra nesugebėjimas susikaupti nuo pirmųjų rungtynių sekundžių. Jau ne pirmos rungtynės, kai tai įvyksta ir ši liga neramina. Nuo rungtynių pradžios susikurti praradimai išaugo iki kosminių dydžių ir prieš australus jų panaikinti nesugebėjome. Turime susikaupti nuo pat pradžių. Kiekvienas iš žaidėjų. Nedaryti klaidų puolime ir nebarstyti kamuolių. Pasirengimo ciklo metu jau buvau nudžiugęs, kad mūsų klaidų skaičius sukosi apie dešimt. Nejaugi jau atsikratėme to lietuviško sindromo? Pasirodo, kad ne.
Nuo rungtynių pradžios susikurti praradimai išaugo iki kosminių dydžių ir prieš australus jų panaikinti nesugebėjome.
Atrodė, kad jau baigėme likviduoti įsiskolinimą tą dviejų kėlinių, bet vėl viena kita klaida ir viskas baigta. Aišku, tada klaidos yra labiau pateisinamos, nes jau krepšininkai pavargę, bet negalima taip klysti, kaip klydome pirmajame ir antrajame kėliniuose.
Broliai Lavrinovičiai išėjo į aikštę ir parodė, kaip galima žaisti, o mūsų startinis penketukas buvo visai skirtingai nusiteikęs. Atrodo, kad visi dieną prieš žinojome, kokie yra australai ir kaip jie žais, bet kažkodėl žaidėjai to nežinojo. Viskas susiveda į tą nesusikaupimą. Varžovai tai pamatė ir iškart pasinaudojo. Paleidome, o po to jau gaudyk vėją laukuose.“
Apie įžaidėjus: „Kai per draugiškas rungtynes stebėjau Šarūną Vasiliauską, tikėjau, kad jis gali būti geras Manto Kalniečio pakaitalas. Dabar jam užgriuvo našta. Aišku, tai jam pirmas toks čempionatas ir įtampa yra didžiulė. Nėra jis aštuoniolikmetis, bet gal būtų geriau, jeigu būtų. Tada jam būtų lengviau nurašyti visas nelaimes.“
Apie teisėjavimą: „Reikia prisitaikyti. Jis visiems vienodas ir ne čia esmė. Jeigu būtų tendencingai ir tik blogai mums, tada galima skųstis. O jeigu iš po krepšio prameti ir neišsimeti iš už šoninės linijos, tai kuo dėti teisėjai? Padarykime tik dešimt klaidų ir rungtynės būtų laimėtos. O dabar dovanas dalijame. Mūsų pirmi du kėliniai buvo skysti kaip kūdikio maistelis (juokiasi).“
Linas Kvedaravičius: Mums neparankūs fiziškai stiprūs varžovai
Apie pralaimėjimo priežastis: „Priežastys yra kelios ir jos kartojasi, bet prieš fiziškai stiprius australus tik dar labiau išryškėjo. Australai žaidė grubų krepšinį, bet toks ir yra jų krepšinis. Lietuviškam krepšiniui tai yra nepatogus dalykas ir vakar tai ypač išryškėjo.
Kiekvienas teisėjas turi savo filosofiją ir žaidimo supratimą. Gaila, kad taip yra, bet taip yra.
Įžaidėjo pozicija yra tikrai labai problematiška. Treneriai tai bando spręsti žaidėjų rotacijos būdu, bet ne visada tai pasiteisina. Manto Kalniečio trūkumas yra labai jaučiamas. Kita vertus, lietuviai surado jėgų atsitiesti. Trečiajame kėlinyje parodėme, kad galime žaisti ir nugalėti australus. Manau, kad ši pamoka bus išmokta. Viskas dar prieš akis. Manau, kad šaltas dušas paveiks teigiamai.“
Apie įžaidėjus: „Be abejo, vakarykščiai blogi Ado ir Šarūno žaidimo epizodai žaidėjus tikrai veikia. Viskas priklauso nuo to, kaip jie sugebės pasirengti kitoms rungtynėms. Trenerių darbas yra kalbėtis ir juos nuraminti. Jie gali žaisti kitaip ir mes tai žinome. Šita viltis yra tvirta.“
Apie teisėjavimą: „Kiekvienas teisėjas turi savo filosofiją ir žaidimo supratimą. Gaila, kad taip yra, bet taip yra. Teisėjai yra iš skirtingų šalių, kur krepšinis traktuojamas skirtingai. Gaila, kad neleidžiama teisėjauti teisėjams iš vieno žemyno. Tačiau krepšininkams reikia prisiderinti. Vien sakyti, kad teisėjai blogai švilpia – negalima. Reikia žaisti krepšinį ir žaisti taip, kad teisėjai negalėtų daryti įtakos galutiniam rezultatui.“