33-ejų metų krepšininkas praėjusį sezoną praleido Turkijos „Trabzonspor“ klube, tačiau kur žais kitą sezoną dar nežino. Kauno „Žalgiryje“ jis rungtyniavo 2006 metų sezoną, tačiau po to, kai kauniečiai baigė pasirodymą Eurolygoje, išvyko į Vokietiją.
K.Penney Naujosios Zelandijos rinktinėje debiutavo būdamas 18-os metų ir sako, kad per tą laiką šalis po truputį jaukinasi krepšinį, tačiau tradicijas sukurti nėra taip paprasta. Visgi komandos kapitonui nepasirodė sunku į lietuvių krepšį įmesti 26 taškus ir rimtai išgąsdinti Kauno arenoje susirinkusius lietuvių gerbėjus.
– Kokie prisiminimai susiję su Kaunu ir „Žalgirio“ komanda?
– Visų pirma, reikia pasakyti, kad Kaunas vasarą yra daug mielesnis nei žiemą. Man niekada neteko čia būti vasaros metu. Tai tikrai nuostabu, daug smagiau nei žiemą. Gera čia sugrįžti su savo rinktine. Su Kauno „Žalgiriu“ mums tuomet gerai sekėsi Lietuvos čempionate, bet Eurolygoje nebuvo taip paprasta. Buvo ir sunkių momentų. Tačiau man buvo labai smagu su tuometine „Žalgirio“ komanda, o šio klubo tradicijos yra neįtikėtinos. Gera sugrįžti ir matyti, kad turite tokį gražią areną. Gera sutikti lietuvius iš Kauno „Žalgirio“ kurie žaidžia nacionalinėje ekipoje.
Naujoji Zelandija yra regbio tauta ir visas kitas sportas yra už jo nugaros.
– Kas atsitiko šiandienos rungtynėse – jūs pirmavote didžiąją rungtynių dalį, bet pralaimėjote?
– Lietuva turi labai daug jėgos. Tai labai stipri pasaulinės klasės rinktinė. Mes neturime daug aukštaūgių, bet mes esame greiti ir dirbame labai sunkiai. Tačiau rungtynių pabaigoje Jonas Valančiūnas vis tiek pademonstravo viską, ką gali. Mes jau nebesugebėjome dvigubai ar trigubai prieš jį gintis. Lietuva puikiai padirbėjo rungtynių pabaigoje, kad leistų jam sužibėti. Jis buvo nesustabdomas.
Mes turime pasimokyti iš šių klaidų ir jų nedaryti pasaulio čempionate. Mes gerbiame Lietuvą, bet žinome, kad galėjome sužaisti ir geriau. Turėsime galimybę tai įrodyti pirmadienį su Graikija.
– Jūs žaidėte su Lietuvos rinktine Turkijoje. Kaip, jūsų akimis, ši rinktinė pasikeitė?
– Yra nemažai senų veidų. Jono Valančiūno tuomet, aišku, nebuvo. Tačiau pasikeitimų nėra tiek daug. Jie puikiai sužaidė su Graikija. Neabejoju, kad jie turės ką parodyti pasaulio čempionate, o jūs juos palaikysite visa širdimi.
– Ar tai, kad jūsų komandoje nėra vienintelio NBA žaidėjo Steveno Adamso – didelė netektis?
– Jis negali žaisti. Šiais metais jam tai nepavyko. Mes tiesiog turime galvoti apie tai ką turime ir judėti į priekį.
Mes neturime „Žalgirio“ ir Arvydo Sabonio.
– Manote, kad krepšinio populiarumas Naujojoje Zelandijoje auga?
– Pirmą kartą su rinktine žaidžiau 1999 metais, manau, kad nuo to laiko krepšinis tikrai patobulėjo. Krepšinis vienas iš didžiausių žaidimų pasaulyje. Norėčiau, kad jis mūsų šalyje būtų dar populiaresnis kaip Lietuvoje. Mes turime savo šalyje panašiai žmonių, kiek ir jūs. Gera matyti, kaip jūsų šalyje tai yra kiekvieno žmogaus gerbiamas sportas. Naujoji Zelandija yra regbio tauta ir visas kitas sportas yra už jo nugaros. Krepšinio tradicijos mūsų šalyje dar labai jaunos, vos dešimt ar daugiau metų. Mes neturime „Žalgirio“ ir Arvydo Sabonio.
– Ką manote apie savo grupę pasaulio čempionate?
– Mūsų grupėje žaidžia JAV, taigi pirmoji vieta jau užimta. O toliau – matysime... Mūsų grupėje žais Turkija ir aš ten praėjusį sezoną žaidžiau, taigi bus įdomu.
