15min.lt pasiteiravo krepšinio specialisto Lino Kvedaravičiaus ir olimpinio prizininko Sergejaus Jovaišos, kaip jie vertina Lietuvos rinktinės pasirengimo planą ir Jono Kazlausko užuominas apie įžaidėjus ir Domantą Sabonį.
– Lietuvos rinktinė, rengdamasi rudenį vyksiančiam pasaulio čempionatui Ispanijoje, sužais 14 rungtynių. Tai per daug, per mažai ar optimalu?
Linas Kvedaravičius: Šiais metais rinktinė yra suplanavusi intensyvų rungtynių grafiką. J.Kazlausko pasirinkimas žaisti tiek rungtynių yra visiškai suprantamas. Juolab, kad jis ir pats užsiminė, kad nori išbandyti daugiau jaunų krepšininkų, kurie, galbūt, yra ant rinktinės slenksčio.
Sergejus Jovaiša: Panašų skaičių rungtynių žaidžia visos rinktinės – nuo 10 iki 15. Keturiolika rungtynių yra norma. Žiūrint kada pradėsi tą ciklą, svarbu, kad žaidėjai nepervargtų. Labai gerai, kad nebus jokių tolimų kelionių.
Turime situaciją, kai vieni įžaidėjai yra per jauni, o kiti jau išaugę iš savo perspektyvaus amžiaus taip ir neįgiję tinkamo svorio.
– Iš būsimų varžovų pasirengimo cikle aukščiausiai FIBA reitinge stovi Graikija. Ji yra penkta. Tarp kitų varžovų yra ir daug silpnesnių komandų. Tačiau pasirengimas Europos čempionatui parodė, kad įkąsti gali bet kas. Ką galėtumėte pasakyti apie trenerio pasirinktus varžovus?
Linas Kvedaravičius: Manau, kad varžovai yra parinkti labai logiškai ir tikslingai. Reikia pastebėti, kad žaisime dvejas rungtynes su slovėnais ir vienerias su australais, kurie pasaulio čempionate bus mūsų grupėje. Tai, sakyčiau, yra stipriausios mūsų grupės komandos ir pasirengimo ciklo metu jau bus galimybė pasižiūrėti, ką jie gali ir kaip mes atrodome jų akivaizdoje. Draugiškos rungtynės bus ne tik įdomios, bet ir produktyvios.
Sergejus Jovaiša: Manau, kad varžovai parinkti tinkamai. Treneris galės paeksperimentuoti, žaidėjai pajaus pergalių skonį. Juolab, kad netolima praeitis rodo, kad mes galime turėti problemų ir su „netopinėmis“ komandomis.
Bus visai pravartu pasivaržyti su latviais ar suomiais. Slovėnai, graikai ir kroatai yra tikrai panašaus meistriškumo ir mums bus rimtesnis išbandymas. Tuomet jau bus galima kelti rimtesnes užduotis ir analizuoti, ką mes patys galime.
– J.Kazlauskas dar kartą pakartojo, kad didžiausia rinktinės problema – įžaidėjai. Rinktinės strategas kol kas nepaviešino savo kandidatų sąrašo. Kas iš įžaidėjų galėtų būti trenerio sąraše?
Linas Kvedaravičius: Jau daug metų kalbame apie šią problemą ir įžaidėjų svarbą Lietuvos rinktinėje. Tikėkimės, kad šiais metais Jonas Kazlauskas jau gal atras kokius naujus kelis žaidėjus, kurie galėtų įsilieti į rinktinę.
Tai galėtų būti Adas Juškevičius ar Estijoje žaidžiantis Augustas Pečiukevičius. Galbūt dar keli kiti žaidėjai, kuriuos jau reikia bandyti rinktinėje, nes kito kelio mes neturime.
Manau, kad A.Juškevičiaus sprendimas persikelti į Vokietiją buvo logiškas. Jam tai davė naudos, nes Vokietijos čempionatas yra pajėgus ir jis įgavo pasitikėjimo. Išvykimas į užsienį žaidėjui visuomet duoda postūmį, nes būti legionieriumi nėra lengva. Manau, kad Vokietijoje A.Juškevičius jau pakankamai subrendo, kad galėtų būti vienas iš pagrindinių kandidatų būti įžaidėju rinktinėje.
Manau, kad jau šiemet D.Saboniui praverti rinktinės duris būtų kiek ankstoka.
Sergejus Jovaiša: Įžaidėjų problema tikrai užsitęsė. Nemanau, kad šiais ar artimiausiais metais ši problema bus išspręsta. Jau yra keletas žaidėjų, kurie pradeda teikti vilčių ir galbūt po kelių metų ta problema spręsis.
Dabar belieka palinkėti Mantui Kalniečiui gerai laikytis ir išlikti mūsų pirmu pasirinkimu. Tiek A.Juškevičiui, tiek Vyteniui Čižauskui galimybių jau buvo suteikta ne viena ir, matyt, treneriai nėra visiškai patenkinti jų atstovavimu nacionalinei komandai.
Klausimas, kiek ilgai dar jie bus bandomi ir kiek kantrybės dar turi J.Kazlauskas, kol jie pasieks jo norimą formą. Turime situaciją, kai vieni įžaidėjai yra per jauni, o kiti jau išaugę iš savo perspektyvaus amžiaus taip ir neįgiję tinkamo svorio.
– J.Kazlauskas pasidžiaugė D.Sabonio pažanga. Kiek realu, kad 17-metis greitu metu prisijungs prie rinktinės?
Linas Kvedaravičius: Domantas yra vienas iš mūsų rinktinės ateities žaidėjų. Ar jis šią vasarą bus kviečiamas į stovyklą, pamatysime. Manau, kad jau šiemet jam praverti rinktinės duris būtų kiek ankstoka. Juolab, kad mes dar nežinome viso žaidėjų sąrašo. Nuo to daug kas priklausys.
Sergejus Jovaiša: Užuomina apie D.Sabonį yra natūralus noras atjauninti rinktinę. Tai procesas, nenumaldomai veikiamas laiko. Vieni žaidėjai sulaukia tinkamo laiko išeiti, o jaunimui ateina laikas ateiti. Kuo anksčiau tai yra daroma, tuo jie įgija daugiau patirties, pripranta prie komandos ir esant poreikiui gali įsilieti į komandą.
Tą galima pasakyti ne tik apie D.Sabonį, bet ir apie jaunius žalgiriečius, kurie jau paragavo parako Eurolygoje. Tačiau D.Saboniui vis dėlto dar per anksti kalbėti apie prisijungimą prie rinktinės. Jo pozicijos žaidėjų rinktinėje netrūksta. Gerai atrodė praėjusį čempionatą ir Mindaugas Kuzminskas.
Domanto odisėja gali prasidėti nuo pabandymo, tačiau realaus įsitvirtinimo dar reiks palaukti. Manau, kad visi tai supranta.
Aišku, jeigu jis padarytų labai didelį šuolį per artimiausius metus, galbūt ir būtų rimtas pastiprinimas. Kol kas vyksta tik ateities drabužio matavimasis.
Lietuvos rinktinės (4 vieta reitinge) varžovai pagal FIBA reitingą:
Graikija – 5
Australija – 9
Brazilija – 10
Slovėnija – 13
Kroatija – 16
Naujoji Zelandija – 19
Iranas – 20
Latvija – 37
Suomija – 39
Ukraina – 45
Gruzija – 53
