– Ar yra kuo džiaugtis pralaimėjus kovą dėl bronzos?
– Ši rinktinė yra išties verta pagarbos. Lygioje kovoje pralaimėjome mažąjį finalą, kurį galėjome laimėti. Galbūt pritrūko ir sportinės sėkmės, pritrūko kelių taiklių metimų, bet tai yra sportas. Niekas nesustoja vietoje. Ši rinktinė yra pasirengusi ateities kovoms. Aš manau, kad Europos čempionate mes dar būsime grėsmingas ginklas ir patirsime labai džiugių akimirkų. Jų netrūko ir šiame čempionate.
Ši rinktinė yra pasirengusi ateities kovoms.
– Per dvejus metus tikrai solidūs pasirodymai Europos ir Pasaulio čempionatuose. Patvirtinome krepšinio šalies statusą?
– Lietuva jau kelis dešimtmečius demonstruoja tikrai aukštus rezultatus pasauliniame krepšinyje. Tai yra mažos valstybės didelis pasiekimas. Būti ketvertuke pasauliniame komandiniame sporte yra išties didelis pasiekimas. Reikia didžiuotis savo rinktine. Nepavyko laimėti medalių, bet ketvirtoji vieta yra verta pagarbos. Turime gerbti savo rinktinę.
– Ar manote, kad prancūzams kažkiek atsiliepė tas poilsio trūkumas?
– Reikia ir juos pagirti, kad sugebėjo atsitiesti po tokių sunkių rungtynių su serbais. Rinktinė buvo ant didelės bangos. Reikia pastebėti, kad jie nugalėjo ispanus ir parodė gražų žaidimą. Taip kad mes pralaimėjome tikrai galingam varžovui. Lietuva pademonstravo, kad gali būti labai arti bronzos medalių.
Galima pagirti Martyną Pocių ir Joną Valančiūną, kuris kovėsi kaip liūtas po krepšiais.
– Kas buvo geriausias Lietuvos rinktinėje šiose rungtynėse?
– Vėl vyravo komandinis žaidimas. Daug krepšininkų pelnė virš dešimt taškų.
Galima pagirti Martyną Pocių ir Joną Valančiūną, kuris kovėsi kaip liūtas po krepšiais. Deja, ne visada jam buvo galima perduoti kamuolį.
Renaldas Seibutis ir kiti vyrai taip pat demonstravo ryžtą ir norą laimėti. Mes turime tai puoselėti. Kitais metais Europos čempionate, padarę tam tikras išvadas ir susigrąžinę tuos žaidėjus, kurie buvo traumuoti, mes galime pasiekti tikrai gerų rezultatų.
