Jonas Valančiūnas – viena didžiausių rinktinės žvaigždžių, bet jis nėra sunkiai prakalbinamas, tik mėgsta atsakinėti itin trumpai. Nors nėra principingas ir retai kabinėjasi prie nepatinkančių klausimų, tačiau po pralaimėtų rungtynių gali būti ir piktokas. Vis dėlto, po nesėkme pasibaigusio mačo dėl trečiosios vietos su Prancūzija J.Valančiūnas buvo ilgiausiai su žurnalistais bendravęs rinktinės krepšininkas.
Donatas Motiejūnas – bendrauti su juo sunkiausia. Nors tai ne Šarūnas Jasikevičius, tačiau puolėjas gali tiesiog nekalbėti ir nueiti neprataręs nė žodžio. Tai priklauso nuo žaidėjo nuotaikos. Kai vis dėlto nusprendžia bendrauti su žurnalistais, tai daro mandagiai ir kantriai, nors akys ir kūno kalba dažnai rodo, kad D.Motiejūnas norėtų kuo greičiau dingti. Susidarė įspūdis, kad su užsienio žurnalistais jis bendrauja kur kas noriau.
Paulius Jankūnas – vienas iš tų krepšininkų, kuris paprašytas visada sustos ir atsakys į bet kokį klausimą. Žinoma, prie to prisidėjo ir tai, kad puolėjas čempionate buvo rinktinės kapitonas, tad bendravimas su žiniasklaida buvo viena jo pareigų. Net ir po pralaimėjimų P.Jankūnas visada atsakinėdavo į klausimus, niekada neužmiršdavo pagirti komandos draugų. Tiesa, jo atsakymai dažnai būna nuspėjami ir prognozuojami: „Pralaimėjome, tačiau nieko dabar nepakeisime, treniruosimės ir kovosime toliau.“
Broliai Lavrinovičiai – be konkurencijos, charizmatiškiausi rinktinės žaidėjai. Kiekvienas komentaras ar interviu su broliais dažnai būna kupinas juokų. Lavrinovičiai nevengia į žurnalistus kreiptis ir patys, visada atsakinėja į klausimus ir nesispyriodami kalba nors ir po kelis kartus. Tiesa, norint brolių kalbą paskelbti, reikia itin patyrusios plunksnos, nes taisant ne visada taisyklingą kalbą dingsta jos žavesys. Dėl šios priežasties brolių interviu geriausia žiūrėti, o ne skaityti.
Simas Jasaitis – malonus pašnekovas. Nors šių metų rinktinėje S.Jasaitis nevaidino itin svarbaus vaidmens ir dėmesio iš žiniasklaidos gaudavo mažiau, tačiau visada bendravo noriai. S.Jasaitis yra iš tų, kuris turbūt niekada nepasakys skambių frazių, tačiau ir niekada nepasiųs velniop.
Mindaugas Kuzminskas – šiame čempionate taip pat gavo mažiau dėmesio, tačiau bendraujant su šiuo puolėju tikrai nepajusi jo psichologinių problemų, kurios taip dažnai ekspertų būdavo jam priskiriamos. Po atsiskleidimo „Žalgiryje“ ir persikėlimo į Malagą M.Kuzminskas išmoko kalbėti kur kas aiškiau ir drąsiau, nevengdamas atsakyti ir į provokuojančius klausimus.
Jonas Mačiulis – žaidėjas, labiausiai mėgstantis frazę „kas čia per klausimas“. Vis dėlto, net ir po jo J.Mačiulis bando surasti atsakymą. Vienas tų lietuvių žaidėjų, kuris gali paleisti itin skambių frazių. Pasaulio čempionate su žiniasklaida bendravo noriai, į klausimus atsakinėdavo kantriai. Gal todėl buvo vienas dažniausiai kalbinamų rinktinės krepšininkų, nors buvo aiškiai matyti, kad tai jam ne visada patinka.
Martynas Pocius – krepšininkas, kurio kalbos beveik nereikia redaguoti. M.Pocius visada kalba taisyklingai ir vartoja turbūt mažiausiai žodžių, kurie, bandant juos „išversti“ į lietuvių kalbą, žurnalistui tampa tikru galvos skausmu. Jei norėtų, M.Pocius galėtų dirbti radijuje ar pats rašyti reportažus. Kur kas mažiau darbo būtų, jei M.Pocius į klausimus atsakinėtų raštu. Būtų galima publikuoti netikrinant. Baigęs karjerą galės būti puikus krepšinio ekspertas TV laidoms, o gal net ir krepšinio komentatorius?
Renaldas Seibutis – antras po brolių pagal emocingumą ir žavesį. Pastaruosius kelerius metus po „Lietuvos ryto“ rungtynių dažniausiai žurnalistų „kankintas“ žaidėjas niekada nenueis į šalį, paprašytas pakomentuoti rungtynes. Net ir po pralaimėjimų. R.Seibučio interviu taip pat kur kas įdomesni žiūrint vaizdo įrašą, o ne skaitant.
Adas Juškevičius – rinktinės „suomis“. Tiek po šešių tritaškių į Pietų Korėjos krepšį, tiek po skaudaus pralaimėjimo kovoje dėl trečiosios vietos su žurnalistais bendravo tokiu pačiu šaltu veidu. Į klausimus atsakinėja plačiai ir įdomiai, įpratęs kuklintis kalbėdamas apie savo žaidimą.
Šarūnas Vasiliauskas – mažiausiai dėmesio iš žurnalistų sulaukęs rinktinės krepšininkas. Galbūt dėl to taip pat neatsisakydavo pakalbėti. Atsakymai paprasti ir aiškūs, bendrauja maloniai, neslepia emocijų.
Krepšininkų bendravimą su žiniasklaida per šį čempionatą galima įvertinti stipriu aštuonetu – konfliktų bent su 15min.lt žurnalistais nebuvo, žaidėjai buvo sukalbami ir nesispyriodavo.
Vis dėlto, iš pasaulinio lygio žvaigždžių Gorano Dragičiaus, Tony Parkerio ar Pau Gasolio lietuviams dar reiktų pasimokyti. Pirmiausia didesnės kantrybės, po to – mažiau kuklintis po gerų asmeninių pasirodymų, drąsiau kalbėti apie varžovus ir nevengti skambesnių frazių.
