Mačo didvyriais tapo abu Jonai – Valančiūnas ir Mačiulis. Pirmasis kirto varžovams dvigubu dubliu, o antrasis, nors ir prastai matydamas, pamuštu antakiu įsūdė lemiamą tritaškį ketvirtojo kėlinio pabaigoje.
Naujosios Zelandijos komanda – viena žemiausių čempionate. Vakar didesnę rungtynių dalį aukščiausias žmogus varžovų gretose buvo 203 cm ūgio Isaacas Fotu. Natūralu, kad lietuvių žaidimas buvo grindžiamas per J.Valančiūną.
Kai kas galbūt sakys, kad vidurio puolėjui nėra sudėtinga surinkti daug taškų, kai jį dengia žemesni oponentai. Nieko panašaus. Tikrai nelengva atsidengti arti krepšio ir surinkti 22 taškus, kai tave stumdo, tranko atletiški, sveikatos kaip arkliai turintys priešininkai (jie prasižengė net 28 kartus).
Tikrai nelengva atsidengti arti krepšio ir surinkti 22 taškus, kai tave stumdo, tranko atletiški, sveikatos kaip arkliai turintys priešininkai (jie prasižengė net 28 kartus).
Išjungėme iš žaidimo Naujosios Zelandijos snaiperį Kirką Penney, tačiau daugiau pasidžiaugti kaip ir nėra kuo. Taip, Lietuvos komandą kiek sutrikdė J.Mačiulio, vėliau Simo Jasaičio traumos, tačiau vis tiek Naujają Zelandiją privalėjome įveikti taip sunkiai nestenėdami.
Nežinau: ar kai kurių planetos pirmenybėse dalyvaujančių komandų lygis pakilo, ar mūsų nukrito. Tačiau faktas lieka faktu – rinktines, kurias ankstesniais metais nugalėdavome pasišvilpaudami, dabar nugalime patirdami nemenkas kančias.
Išjungėme iš žaidimo Naujosios Zelandijos snaiperį Kirką Penney, tačiau daugiau pasidžiaugti kaip ir nėra kuo.
Vakar, kaip ir pernai Europos čempionate, Lietuvos rinktinės likimas kabojo ant plauko. Slovėnijoje mus nuo didelės sarmatos per mačą su bosniais išgelbėjo Linas Kleiza, o sekmadienį gėdingo fiasko padėjo išvengti J.Valančiūnas. Bet jei vienas kitas jo dvitaškis būtų neįkritęs, jau dabar mūsiškiai būtų susikrovę lagaminus kelionei namo.
Sekmadienį aukštesni lietuviai, neretai laiku neatitvėrę varžovų nuo krepšio, nesugebėjo laimėti kovos dėl atšokusių kamuolių. Leidome jiems po mūsų lenta pačiupti net 12 kamuolių. Pirmoje dvikovos dalyje lietuviai ne kartą vėlavo grįžti į gynybą – naujazelandiečiai kaupė taškus ir kontratakomis. Nuostabiai pradėjome, bet paskui kietas, šiurkštokas oponentų krepšinis visiškai išbalansavo Lietuvos ekipos žaidimą. Ne pirmą kartą šiose pirmenybėse.
Liūdina ir tai, kad psichologiškai sužlugdytas atrodo Mindaugas Kuzminskas. Krepšininkas, kuris, pasak Jono Kazlausko, jau dabar galėtų žaisti NBA. Treneris, supykęs ant M.Kuzminsko per mačą su Pietų Korėja, ilgam jį patupdė ant suolo. Treneris puolėjui rungtynėse su Slovėnija neleido pabėgioti nė minutės. Tikriausiai būtų neleidęs ir vakar, jei ne J.Mačiulio prakirstas antakis ir S.Jasaičio aplamdyti šonkauliai.
M.Kuzminską sunku apkaltinti tuo, kad jis neatiduoda visų jėgų per rungtynes. Tiesiog J.Kazlauskui sunku susitaikyti su tuo, kad Mindaugui trūksta sportinio pykčio, kad jis jautrus
M.Kuzminską sunku apkaltinti tuo, kad jis neatiduoda visų jėgų per rungtynes. Tiesiog J.Kazlauskui sunku susitaikyti su tuo, kad Mindaugui trūksta sportinio pykčio, kad jis jautrus ir lengvai pažeidžiamas.
Treneris turėtų suvokti, kad vieniems reikia rimbo, o kitiems meduolio. Pavyzdžiui, ant J.Mačiulio galima rėkti, kuolą ant galvos tašyti, bet jis liks ramus kaip belgas arba net atsikirs treneriui.
Joną tokia „kritika“ netgi užveda, užgauna jo ambicijas. Tačiau M.Kuzminską trenerio įniršio proveržiai žudo.
Tikėsimės, kad iki mūšio su turkais J.Kazlauskas su M.Kuzminsku savo biolaukus suderins, o Lietuva prasibraus tarp keturių galingiausių pasaulio komandų. Manau, kad turkai mums kur kas parankesni nei australai. Turkijos rinktinė nepropaguoja nei jėgos, nei greito krepšinio. O tai mums tik į naudą.
